„Delfi“ su verslininku susitiko vienoje iš jo valdomų parduotuvių Šakių rajone, Lukšių miestelyje.
Išgyventi padeda „Aibės“ ženklas
Kai atvykstame, vadovas mūsų laukia lauke, šalia parduotuvės, o tik susitikus, nedaugžodžiauja:
„Aš esu Arūnas Tarnauskas. Esu įmonės UAB „Gulbelė“ valdybos pirmininkas ir tas, kuris ir sukūrė visa tai.
Mes esame Lukšiuose, čia yra mūsų krautuvėlė“, – iškart sako jis ir ranka rodo į iškabą bei paaiškina, kad ši parduotuvė veikia su „Aibės“ franšizės ženklu.
Jis nieko nelaukęs mus vedasi vidun ir patikslina, kad būtent šios parduotuvės patalpas tinklas nuomojasi, bei priduria, kad šiandien įmonės tinklą iš viso sudaro 62 krautuvės, kurios įsikūrusios 13-oje savivaldybių Žemaitijoje, Suvalkijoje ir aplink Kauną.
Parduotuvėlė – nedidelė. Įmonės vadybininkas plėtrai Redas Miškinis sako, kad ji paskutinį kartą buvo rekonstruota prieš penkerius metus, buvo keista įranga, prekių išdėliojimas.
„Iš viso ji Lukšiuose veikia jau 15 metų“, – priduria ir A. Tarnauskas bei rodo pačios įmonės gaminamus sausainius, iš vietos ūkininkų perkamą ir parduodamą mėsą.
Bendrai paklaustas apie konkurenciją tarp mažmeninių prekybos tinklų vadovas sako, kad ji su dideliais tinklais įmonei kelia nemažai iššūkių, o rajonuose yra ir nemažai vietinių mažų tinkliukų, kuriuos valdo ten gyvenančios šeimos.
„Kalbant apie mažmenine prekyba užsiimančius prekybos tinklus, mes užimame apie 10-11 vietą“, – bendram vaizdui susidaryti paaiškina jis ir sako, kad visgi pagrindinis dalykas, leidžiantis įmonei išgyventi, yra „Aibės“ ženklas.
„Didžiąją dalį produktų mes su jais perkame centralizuotu būdu bendram tinklui, o tai mums leidžia turėti ir gerą asortimentą, ir savikainą“, – atvirauja jis.
Karantinas išėjo į naudą
Dar bevaikštant po krautuvę pasiteiraujame ir kaip įmonė išgyveno karantino periodą. Pasak vadovo, tai atnešė tiek galimybių, tiek iššūkių.
„Buvo iššūkis, kaip mes susitarsime dirbti su darbuotojais, nes buvo daug baimės, neaiškumo, o kai kiti užsidarė, maisto parduotuvės liko dirbti, tačiau tai suorganizuoti mums pavyko. Pavyko greitai gauti ir visas saugumo priemones“, – teigia jis ir apibendrina, kad tinklas tuo metu turėjo ir kiek didesnę paklausą, kuri ypač pasireiškė kaimo vietovėse, tačiau sako pastebėjęs, kad buvo ir tokių parduotuvių, kur pardavimai karantino metu krito. Kaip įvardija, tai daugiau turistinės vietos.
Galiausiai, jau einant laukan, vadovas paaiškina, kad karantinas apibendrinant situaciją jų įmonei į naudą išėjo dėl įgautos patirties.
„Tu vėl kažką gavai, kažko išmokai. Ačiū Dievui, kad išvengėme ligų, ekonominių praradimų, kadangi buvome kitame sektoriuje. O ten, kur turime praradimus, jie yra neženklūs“, – apibendrina jis ir patikslina, kad bendrai įmonės pajamos įvertinant tiek uždarbį, tiek nuostolius visose veiklose ir sektoriuose, kuriuose veikia bendrovė, išsilygino ties nuliu.
„Mūsų įmonė dar vykdo komercinių patalpų nuomą, tai ten patyrėme daug praradimų, nes mūsų nuomininkai – kirpyklos, knygynai, o jie buvo uždaryti“, – paaiškina.
Užaugo iš kooperatyvo
Šiek tiek papasakojęs apie įmonės situaciją dėl koronaviruso, vadovas pasiūlo nuvykti apžiūrėti ir netoliese esančio įmonės restorano, pavadinimu „Kuchmistrai“, įsikūrusio Zyplių kaimelio dvare.
Kol vykstame, jis sutinka trumpai papasakoti ir visos UAB „Gulbelė“ įmonės atsiradimą, kurios šaknys, kaip teigė, darbuotojų kooperatyvas.
„Mes 1989 metais, nuo kitos santvarkos, tą kūrinį vienaip ar kitaip auginome ir išgyvenome visus persitvarkymus. Dabar yra uždaroji akcinė bendrovė, turime 113 akcininkų.
Buvome visuomeninio maitinimo susivienijimas, turėjome ledų kioską, mažą konditerijos cechą“, – pasakoja jis ir juokiasi, kad galima sakyti, kad viskas ir prasidėjo nuo ledų kiosko, o vėliau, santvarkai pasikeitus, buvo įkurta ir pirmoji tinklo parduotuvė Šakiuose.
Tiesa, o štai Vilniuje ir aplink jį nerasi nė vienos „Gulbelės“ tinklo parduotuvės. Paklausus kodėl, vadovas aiškina, kad toli, tačiau sutinka, kad sostinėje daugiau klientų.
„Mes ir Kaune nesame, nors esame Garliavoje. Dėl vietų pasirinkimo – čia mes žinojome, galėjome. Juk negali kaip šiuolaikinis didelis tinklas – atėjau ir statau. Nei tiek pinigų nėra, nei galimybių.
Mes čia buvome, todėl taikėmės prie šitos aplinkos, o nuėjęs ten, pranašu nebūsi. Gali ateiti, bet tu turi būti tam pasiruošęs“, – sako vadovas.
Užburia gamta
Kol kalbamės, atvykstame ir į Zyplių dvarą, kur įsikūręs įmonės restoranas ir statomas naujas viešbutis.
A.Tarnauskas pasakoja, kad abi patalpos – taip pat išsinuomotos ilgalaikės nuomos pagrindais 25-iems metams.
„2015 metais pradėjome čia vykdyti veiklą ir per dvejus metus atidarėme restoraną“, – sako jis bei jau pažindina su restorano virtuvės šefu Artūru Rakausku, puoselėjančiu dvaro virtuvės paveldo skonius.
Tiesa, taip pat dvare yra įsikūręs Lukšių kultūros centras bei Zanavykų kraštotyros muziejus, todėl lankytojai čia tikrai ras kuo užsiimti.
Kadangi oras puikus, kiek pasivaikščiojame ir po visą dvaro teritoriją, kuri stulbina tiek savo dydžiu, tiek gamta. Be jau išvardytų pramogų, čia yra ir vynuogynas, ir parkas, taip pat daržas, kuriame restoranas augina prieskoninius augalus.
