„Creditreform“: skolų išieškojimo sferai reikia ruoštis bangai

Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas „Delfi“ laidoje „Piniginiai reikalai“ užsiminė, kad skolų išieškojimo sferai reikia ruoštis bangai.

„Anksčiau turėjome „Sodros“ skolas, kurios buvo ciklinės ir rodė visų įmonių padėtį, bet, deja, „Sodra“ nebeteikia šių duomenų, nes teigia negalinti suvaldyti srautų. Tačiau tuo padarė ir neigiamą poveikį ir toms įmonėms, kurios neturi skolų“, – sakė jis.

S. Žilinskas pažymi, kad visiškai laikantis naujo Juridinių asmenų nemokumo įstatymo, praktiškai 53 tūkst. įmonių, kurios yra formaliai įtrauktos į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, kaip ir galėtų skelbti bankrotą jau šiuo metu.

„Turime keistą situaciją, kad nesitikint krizės, buvo padaryti pakeitimų Bankroto (Juridinių asmenų nemokumo – „Delfi“) įstatyme. Viena vertus, pakeitimai palengvino dalies kreditorių veiksmų dalyką. Kita vertus, jie stipriai sugriežtino įmonių vadovams atsakomybę už nesavalaikį bankroto paskelbimą“, – komentuoja „Creditreform Lietuva“ vadovas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad keičiantis įstatymo normoms, mums įprastą vartoti žodį „bankrotas“ keičia naujas – „nemokumas“. Paklaustas, kiek tokių nemokių įmonių Lietuvoje galėtų būti, pašnekovo teigia, kad prognozės svyruoja nuo 12 iki 30 proc. įmonių.

„Paprastai įmonės nežūva, jei neturi skolų. Yra viena tiesa: kiek tu būtum turtingas balansiniais rodikliais, kiek tu beturėtum įvairių dalykų, bet jeigu negali padengti einamų savo įsipareigojimų, sąskaitoje neturi pinigų ir jų srautų, tai ir veda prie bankroto“, – laidoje kalbėjo S. Žilinskas.


Antstolių rūmai: skolų išieškoma dvigubai mažiau nei iki karantino

Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė „skolų cunamio“ artėjimą vertina tik kaip hipotezę, kurios dabartinė antstolių praktika esą tikrai nepatvirtina, mat tendencijos kol kas – priešingos.

Antstolių informacinės sistemos duomenimis, pernai balandį antstoliams buvo pateikta 19,8 tūkst. naujų reikalavimų išieškoti skolas, o šių metų balandį – jau tik 6,6 tūkst., arba 67 proc. mažiau.

„Dėl paskelbto karantino ir sutrikusio vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliai negali aprūpinti darbu maždaug ketvirtadalio samdomų darbuotojų, jie išleidžiami į prastovas“, – aiškina I. Karalienė.

Anot jos, sprendžiant iš bendros situacijos, įmonių skolų šiuo metu išieškoma bene perpus mažiau, negu būdavo išieškoma iki ekstremalios situacijos paskelbimo. Antstolių skaičiavimais, šį balandį visiems kreditoriams sugrąžinta apie 4,3 mln. eurų skolų mažiau. Tikėtina, kad perpus sumažėjusią skolų dalį atgavo ir įmonių kreditoriai.

„Jei įmonė negali vykdyti veiklos, išleidžia darbuotojus į prastovas ir negauna pajamų, tai ir skolų išieškojimas iš tokios įmonės tampa praktiškai neįmanomas“, – komentuoja Antstolių rūmų pirmininkė.

Antstoliai pastebi, kad šiuo metu tenka nutraukti gerokai mažiau išieškojimo procedūrų, dėl to, kad skolingai įmonei paskelbiamas bankrotas. Tokiu atveju skolų išieškojimą perima bankroto administratorius.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenys, anot I. Karalienės, tokį pastebėjimą patvirtina: pernai balandį buvo pradėtos 104 įmonių bankroto procedūros, o šių metų balandį – beveik dvigubai mažiau, tik 53 procedūros.

Pernai iškelta trigubai daugiau bankroto bylų nei šiemet

AVNT duomenimis, šiemet karantino laikotarpiu (iki gegužės 12 d.) iškelta 100 bankroto bylų. Šie duomenys rodo, kad karantino metu bankroto procedūros buvo pradėtos tik mažoms įmonėms.

Atitinkamai pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo iškelta trigubai daugiau – 302 – bankroto bylų. Iš jų 265 mažoms, 22 vidutinėms ir 15 didelėms įmonėms.

AVNT Analizės skyriaus vedėjas Tadas Paulavičius, vertindamas pradėtus bankroto procesus pagal apskritis, teigia visose apskrityse pastebintis mažėjimą, išskyrus Alytaus apskritį, kurioje pastebimas bankrotų augimas.

Šiemet karantino metu Alytaus apskrityje bankrutavusių įmonių yra dvigubai (4) daugiau nei pernai (2), tačiau, anot pašnekovo, vertinant absoliučius skaičius, augimas nėra ryškus, o kitose apskrityse fiksuojamas bankrotų skaičiaus kritimas.

T. Paulavičius atkreipia dėmesį, kad bankrotų skaičiaus augimą šiemet karantino laikotarpiu pristabdė ir Seimo balandį priimtas Naujojo koronaviruso sukeltų pasekmių poveikio Juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymas.

„Nustatyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba bankroto proceso inicijavimo ne teismo tvarka netaikoma karantino metu ir 3 mėnesius po jo, o kreditoriui, inicijavusiam juridinio asmens nemokumo procesą, susitarimo dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti sudarymo termino skaičiavimas sustabdomas karantino laikotarpiu“, – pažymi T. Paulavičius.

Inga Karalienė
Foto: Organizatorių nuotr.

Bankroto administratorius: įmonės augina skolas

Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro direktorius Aurimas Valaitis priduria, kad karantino laikotarpiu teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi tik įmonių vadovai. Jis pažymi, kad nuo balandžio 27 d. teismuose buvo iškelta tik 20 bankroto bylų ir greičiausiai visus šiuos metus, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, iškeltų bankroto bylų skaičius Lietuvoje bus itin mažas.

„Įmonių vadovai niekada nebuvo aktyvus bankroto bylų iniciatoriai, todėl dažnai pažeisdavo savalaikio bankroto inicijavimo pareigą, dėl ko dažnu atveju įmonių vadovams tekdavo atlyginti kreditoriams padarytą žalą“, – aiškina A. Valaitis.

Vardindamas bankroto bylų sumažėjimo priežastis jis taip pat pamini, kad pernai aktyviausi bankroto bylų iniciatoriai buvo „Sodra“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pašnekovo teigimu, šios institucijos inicijuodavo daugiau nei 60 proc. visų bankroto bylų, tačiau nuo karantino paskelbimo bankroto bylų neinicijuoja. O tai esą sąlygojo, kad keliamų bankroto bylų itin sumažėjo.

Bankroto administratoriaus teigimu, šiuo metu atsiskaitymai tarp įmonių yra sutrikę. Anot jo, įmonės augina skolas, kurias anksčiau ar vėliau vis tiek teks grąžinti.

„Pradelstų įsiskolinimų turinčios įmonės yra ir bus nemokios, kol nesusitars su savo kreditoriais dėl skolų grąžinimo terminų atidėjimo arba neinicijuos nemokumo, t. y. restruktūrizavimo ar bankroto, procesų.

Pradėjus šį procesą sustabdomas delspinigių ir palūkanų skaičiavimas, pradelstų skolų grąžinimas bei priverstinis skolų išieškojimas. Tai vienintelė teisinė priemonė gauti laikiną apsaugą nuo kreditorių, sustabdyti skolų augimą, toliau vykdyti ūkinę veiklą ir siekti susitarti su kreditoriais dėl susikaupusių skolų grąžinimo“, – komentuoja A. Valaitis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad vadovai, kurie realiai vertina susidariusią situaciją ir prognozuoja įmonės finansines galimybes, jau šiuo metu nieko nelaukdami inicijuoja restruktūrizavimo procesą, kad išsaugotų vykdomą ūkinę komercinę veiklą ir sustabdytų skolų augimą. Tokioms įmonės esą bus lengviau grąžinti susikaupusias skolas ir ateityje išvengti bankroto.

Bankroto administratorius
Foto: Shutterstock

Kada ateis bankrotų banga?

Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro vadovo vertinimu, didžioji bankroto procesų banga bus tada, kai „Sodra“, VMI ir kiti kreditoriai pradės inicijuoti nemokumo procesus savo skolininkams. Tai reiškia, kad ne anksčiau, kaip kitais ir vėlesniais metais.

Antstolių rūmų pirmininkė I. Karalienė teigia, kad kol kas dar anksti prognozuoti, kada ateis nauja skolų ir bankrotų banga.

„Šiuo metu daugelio mažesnių įmonių veikla yra sustabdyta arba pristabdyta. Natūralu, kad atsiskaitymai stringa. Bet turbūt daugeliu atvejų verslininkai lanksčiau bendradarbiauja, susitaria džentelmeniškai, todėl neskubama prisiteisti skolų ir kreiptis į antstolius dėl lėšų, kurias tikimasi atgauti po mėnesio ar dviejų“, – pažymi ji.

AVNT Analizės skyriaus vedėjas T. Paulavičius sutinka, kad prognozuoti sudėtinga, nes turimi duomenys neleidžia daryti toli siekiančių įžvalgų apie galimą bankrotų augimą.

„Bankrotų skaičiui, tikėtina, didelę įtaką turės Vyriausybės, Seimo priimami sprendimai, kurie gali turėti tiesioginės įtakos bankrotų skaičiaus augimo dinamikai. Ankščiau minėto įstatymo (Juridinių asmenų nemokumo – „Delfi“) priėmimas, kuris atidėjo prievolės kelti bankroto bylą terminus, nukėlė dalies bankrotų inicijavimą, tad didesnės bangos galima tikėtis pasibaigus šiems terminams.

Tikėtina, kad ryškesnis augimas bus juntamas rugpjūčio-rugsėjo mėnesio pradžioje“, – prognozuoja AVNT atstovas.

Vertindamas 2008–2009 m. krizės patirtį T. Paulavičius neatmeta galimybės, kad Lietuvoje bankrotų skaičius gali išaugti labiau nei stipriausiose ES valstybėse narėse. Tačiau jis atkreipia dėmesį į kelis aspektus, kurie šią krizę daro sunkiai prognozuojama.

„Neaišku, koks bus Vyriausybės pagalbos verslui poveikis, t. y. kiek padės išsaugoti verslų, darbo vietų; kaip ilgai truks visa krizė pasaulio mastu; kiek ilgai bus taikomos karantino sąlygos Lietuvoje, Europoje ir visame pasaulyje, ir ar jos bus grąžintos, pavyzdžiui, rudenį, jei atsinaujintų COVID-19; kokių priemonių bus imtasi ir kiek efektyviai bus taikomos vartojimo skatinimo priemonės; kaip efektyviai bus koordinuojami veiksmai ES lygiu ir pasauliniu.

Krizė nėra iššaukta finansų sistemos, o susijusi su sveikatos sistemos iššūkiais ir iš to išplaukiančiais ekonominiais padariniais, t. y. finansiniai iššūkiai yra pasekmė, o ne priežastis“, – priemones, nuo kurių veiksmingumo gali itin kisti bankrotų skaičius, vardija pašnekovas.

Jis dar karta atkreipia dėmesį, kad kol kas duomenys dėl pradėtų bankrotų procesų nerodo jokių augimo požymių, tačiau tai yra inertiškas procesas, tad rezultatai gali pasirodyti vėliau.