Verslo aplinka biurokratizuota
Vyriausybei akcentuojant gerėjančią verslo aplinką šalyje, Vilniaus universiteto profesorius Rimantas Rudzkis teigė, kad, palyginti su kitomis ES valstybėmis, Lietuvoje šios sąlygos nėra išskirtinės.
„Jei kalbėtume apie verslo sąlygas Lietuvoje ir kitose ES šalyse, nemanyčiau, kad esame priešakinių šalių grupėje. Už kai ką galime pagirti, pavyzdžiui, mano nuomone, labai gerai dirba Valstybinė mokesčių inspekcija. Tačiau Lietuvoje verslo aplinka yra pernelyg biurokratizuota, yra kiek perteklinis reglamentavimas. Taip pat manau, kad mūsų specialistų rengimo sistema yra ne pirmaujanti ES ir su kvalifikuota darbo jėga mes turime problemų. Manau, kad Lietuvai labai reikalinga aukštojo mokslo reforma, iš dalies ir visos švietimo sistemos reforma“, – Eltai sakė R. Rudzkis.
Pasak jo, Lietuvos verslo aplinka nėra ženkliai pagerėjusi, palyginti su buvusia prieš kelerius metus.
„Negaliu pasakyti, kad verslo aplinka Lietuvoje yra bloga. Pirmas dalykas, turime tikrai gerą infrastruktūrą. (...) Antra, ką pabrėžčiau, negalime nematyti Vyriausybės pastangų siekiant gerinti verslo aplinką. Ekonomikos ir inovacijų ministerijai nuolat kyla idėjų, kaip pagerinti tą aplinką verslui. Visgi sakyti, kad verslo padėtis Lietuvoje labai pagerėjo, palyginti, kaip kad buvo prieš kelerius metus, taip tikrai negalėčiau teigti“, – teigė profesorius.
Savo ruožtu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad svarbu atskirti verslo sąlygas, egzistavusias dar prieš karantino paskelbimą, ir esančias šiuo metu. Anot pašnekovės, pagalbos priemonės verslui, veikiančiam šiomis neeilinėmis sąlygomis, taip pat atskleidžia sudaromas veikimo sąlygas.
„Verslo sąlygos, kurias mes apskritai turėjome nekriziniu laikotarpiu, ir verslo sąlygos dabar yra du skirtingi dalykai. Visos tos likvidumo ir pagalbos verslui priemonės yra verslo sąlygų dalis, veikiant tokiomis neeilinėmis aplinkybėmis. Bendroji verslo aplinka, kuri matuota įvairiais reitingais (...), buvo viena, bet šiandien matome, kad verslui reikia visai kitokių priemonių. Čia tos skubios reakcijos, taiklių priemonių galėjo būti daugiau nei verslas sulaukė“, – sakė ji.
Skurdo problema – ilgalaikė
Vertindama Vyriausybės indėlį sprendžiant skurdo problemą, I. Genytė-Pikčienė atkreipė dėmesį, kad ši problema yra ilgalaikė ir struktūrinė. Tačiau, jos teigimu, reikalingi žingsniai, padedantys mažinti skurdo lygį, buvo atlikti.
„Atlikti žingsniai buvo pakankamai efektyvūs, kas susiję su pensijomis ir kitais skurdo rodikliais. Šie rodikliai per pastarąjį ekonomikos pakilimą tikrai gerėjo. Bet šindienai sprendžiame kitas problemas ir matyti, kad kartais norima tuos struktūrinius, su skurdu ir mažmis pensijomis susijusius tikslus pasiekti bandant vienu šūviu pataikyti į du tikslus: sumažinti skurdą atitinkamai paskatinant ekonomiką. Visgi turint du taikinius didžiausia tikimybė nepataikyti nė į vieną“, – Eltai sakė pašnekovė.
Tuo metu R. Rudzkis akcentavo Lietuvai itin gają problemą – pajamų nelygybę, kuri iki šiol yra didelė, palyginti su išsivysčiusiomis ES šalimis.
„Per pastaruosius metus bendras Lietuvos gyventojų pajamų lygis yra tikrai pakilęs, tai rodo visi makroekonomikos rodikliai. (...) Jei lyginsime Lietuvos gyventojų individualių išlaidų pagal perkamosios galios standartus lygį su ES vidurkiu, mes esame arti vidurkio. Bendras gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja. Bet, jei žiūrėsime Lietuvos pajamų nelygybės rodiklius, šalyje pajamų nelygybė yra ženklai didesnė negu Skandinavijos šalyse ar kitose išsivysčiusiose ES šalyse“, – sakė profesorius.
Kryptingai siekta atlyginimų didinimo
Ekspertai sutiko, kad būtina įvertinti Vyriausybės pastangas siekiant kelti tam tikrų visuomenės grupių atlyginimus. Pasak I. Genytės-Pikčienės, atlyginimų augimas viešajame sektoriuje pastaruosius kelerius metu lenkė jų augimą privačiame sektoriuje.
„Ekonomikos augimas ir pakankamai didelės biudžeto pajamos tame ekonomikos augime leido kelti atlyginimus viešajame sektoriuje dideliais tempais. Visgi dabar įžengiame į visiškai kitokios ekonominės raidos etapą – recesinį etapą. (...) Čia galimybės kelti atlyginimus stipriai nukentės, nes bus pakankamai sudėtinga surinkti biudžeto pajamų. Jeigu ne šiemet, kitais metais, matyt, turėsime grįžti prie efektyvumą didinančių sprendimų“, – teigė ji.
R. Rudzkis akcentavo vidutinio darbo užmokesčio augimą. Prie to, anot eksperto, prisidėjo Vyriausybės veikla.
„Vidutinis darbo užmokestis pastaruosius kelerius metus augo itin sparčiai. Pernai vidutinis darbo užmokestis į rankas išaugo maždaug 15 proc. – žymiai daugiau, nei augo BVP. Tiek pernai, tiek užpernai. Manau, kad Vyriausybė prie to tikrai prisidėjo, nes ji kryptingai siekė atlyginimų didinimo: čia ir minimalaus darbo užmiesčio kėlimas, ir biudžetinių algų didinimas. Be to, Vyriausybė kryptingai didino socialines išmokas, o su tuo susijęs ir vartojimo didėjimas“, – teigė pašnekovas.
Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitoje prie svarbiausių Vyriausybės darbų išskiriamas skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pagalba šeimoms ir neįgaliesiems, dėmesys sveikatos apsaugai, palankesnės sąlygos inovatyviam verslui.
