„Pixevia“ vadovas Mindaugas Eglinskas pasakoja, kad Didžiojoje gatvėje išmanioji parduotuvė duris atvėrė dar pernai vasarą. Tuomet ji buvo išbandoma su dešimtimis, vėliau su šimtais žmonių, kurie galėjo patys atsidaryti duris, apsipirkti ir išeiti. Absoliučiai visiems gyventojams maisto prekių parduotuvės durys atsivėrė pernai rudenį.

Anot verslininko, iki šių metų į tyrimus ir technologijų plėtrą investuota daugiau nei milijonas eurų. Šiuo metu įmonėje dirba 10 žmonių, kurie prisideda prie pagrindinio produkto – išmaniosios parduotuvės – vystymo. M. Eglinskas tikina, kad sulaukusi investicijos įmonė plečiasi ir metų gale planuoja komandą papildyti iki 15–18 žmonių.

Ateini, pasiimi prekę ir išeini

Pašnekovas tikina, kad Pixevia parduotuvėje galima greitai ir saugiai apsipirkti, kas tapo itin svarbu pastaruoju metu.

„Iš technologinės pusės tai – pats saugiausias būdas apsipirkti. Niekada nėra jokių eilių, galima apsipirkti per 20 sekundžių: žmogus nuskenuoja savo kodą, pasiima prekes ir išeina. Nėra jokių krepšelių ir savitarnos kasų.

Galime riboti, kiek maksimaliai parduotuvėje gali būti žmonių. Šiuo metu gali būti du, nes tai nedidelė parduotuvė. Kai tik žmogus išeina, sistema įleidžia kitą žmogų“, – pasakoja M. Eglinskas.

Pirmiausia vartotojas turi susikurti savo paskyrą, panašiu principu kaip ir „CityBee“, „Uber“ ar „Bolt“ platformose: reikia suvesti vardą, pavardę bei kortelės duomenis.

Įeinančiam žmogui savo mobiliajame telefone belieka nuskenuoti kodą, susirinkti prekes ir išeiti.
Tuo metu štai kas vyksta parduotuvės viduje: kai pirkėjas juda parduotuvės erdvėje, jį stebi 12 kamerų. Jos fiksuoja tiek paties žmogaus judėjimą, tiek jo rankų pozicijas, kad suprastų, kokią prekę paėmė ar padėjo atgal.

Kartu mašininių mokymų pagrindu veikia dirbtinio intelekto sistema, kuri stebi, kur yra žmogus, jo rankos, kokie jutikliai suveikė, kokios prekės paimtos. Iš šio bendro vaizdo automatiškai suformuojamas pirkėjo krepšelį. Sistema kiekvieną kartą žino, kokius tiksliai produktus paėmė ir ką jis padėjo atgal į lentynas.

Verslininkas patikina, kad sistema turi kelių lygių patikrinimus, tad veikia tiksliai ir be klaidų. „Pixevia“ vadovas pabrėžia, kad šioje parduotuvėje būtų žymiai sunkiau pavogti prekę nei bet kurioje kitoje parduotuvėje.


„Kaip ir bet kur gali būti maža tikimybė, kad įvyktų klaida, bet šių klaidų beveik nėra. Sistema veikia patikimai, naudojami kelių lygių jutikliai pačiose lentynose ir vaizdas. Jei itin retu atveju suklystama, tuomet klientui prieš išeinant duodamas prekių krepšelis pasitikrinti – klientas gali pasakyti, kad tos prekės neėmė, ir mes be jokių klausimų išimsime prekę, o jam už tai nereikės mokėti. Lygiai tą patį galima padaryti vėliau, jei kažkur įvyko klaida“, – aiškina M. Eglinskas.

Nerenka duomenų apie pirkėjus

Visos parduotuvės ir jos lankytojų nestebi joks žmogus. Tiesa, keli darbuotojai stebi sistemos parametrus, seka, ar veikia visi jutikliai ir kameros. Tačiau verslininkas tikina, kad jokie duomenys apie vartotojus nerenkami.

„Bendrai vartotojų analitika skirta geriau parinkti asortimentą ir suprasti, ko vartotojui reikia, nes dažnai atėjęs į parduotuvę žmogus neranda, ko ieškojo. Tai yra atskira užsakovo, gamintojo vieno ar kito produkto linija. Dažniausiai parduotuvėje būna atskiras stendas, kuris matuoja vartotojų elgesį. Mūsų parduotuvėje šie sprendimai nėra aktyvuoti. Mes mažiau koncentruojamės į analitikos, o labiau į automatizavimo sprendimus“, – pažymi pašnekovas.

Visgi „Pixevia“ vadovas jau gali apibrėžti, kas yra tipinis parduotuvės lankytojas. Jis išskiria tris grupes žmonių: gyvenantys Senamiestyje, čia dirbantieji ir tie, kurie dažniausiai po darbo arba savaitgaliais vaikštinėja Senamiesčio gatvelėmis. Visi jie yra skirtingi segmentai.

„Tipiškas pirkėjas eina arba dviračiu važiuoja pro šalį ir jis nori greitai pasiimti gėrimą arba užkandį“, – apibūdina verslininkas.

Taip pat jis priduria, kad pagrindiniai klientai buvo praeinantys turistai, tačiau jų nebelikus, kaip ir visų aplinkinių parduotuvių, pardavimai yra itin nukrito.

Šiuo metu parduotuvė kasdien dirba nuo 12 iki 20 val. Kaip pasakoja M. Eglinskas, iš techninės pusės parduotuvė paruošta dirbti visą parą, tačiau bendrovė dar nori surinkti tam tikrą žmonių bazę – nuolatinius klientus, kuriems suteiktų galimybę bet kuriuo paros metu atsidaryti parduotuvę, apsipirkti ir išeiti.

„Norime susidaryti pirkėjų ratą, kurie yra daugiau apsipirkę, ir jais pasitikėdami suteiktume galimybę bet kada įeiti į parduotuvę“, – pažymi pašnekovas.

Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Parduotuvė – ne verslo modelis, bet technologijos demonstravimas

„Pixevia“ – greito aptarnavimo segmentas, Lietuvoje atitinkantis pačias mažiausias prekybos tinklų ir „Narvesen“ parduotuves arba degalines. Todėl prekių asortimentas čia – panašus. Daugiausiai prekiaujama maistu, kurį pirkėjas per valandą suvartoja.

„Turime ir standartinių prekių – makaronai, kečiupas, žuvis, dezinfekuojantys skysčiai. Bet daugiausiai – greito vartojimo prekės: gėrimai ir užkandžiai“, – vardija M. Eglinskas.

Verslininkas priduria, kad prekių kainos – panašios kaip ir kitų šalia įsikūrusių parduotuvių: „Kad ir kokie išmanūs bebūtume, pirkėjas renkasi ne tik pagal technologiją, bet ir kainą.“

„Pixevia“ vadovas pabrėžia, kad parduotuvė nėra joks verslo modelis, tai labiau technologijos demonstravimas klientams.

„Demonstruojame, kad tai ypač pažangi technologija, esame patys pirmieji Europoje. Šią technologiją šiuo metu teikiame prekybos tinklams ir degalinėms – patys didžiausi segmentai“, – pasakoja jis ir priduria, kad bendrovė iki šiol neturėjo tikslo kuo daugiau pritraukti žmonių.

Pirmosios dirbtinio intelekto parduotuvės – JAV

Pirmosios dirbtinio intelekto pagrindu sukurtos parduotuvės atsirado JAV. Jas pristatė „Amazon“, kuri šiuo metu JAV turi 25 parduotuves.

Idėja lietuviams kilo iš pačių patirties, kuriant dirbtinio intelekto sistemas, ir stebint, kuria kryptimi juda prekyba. Bendrovė nuo 2015 m. dirbo su vaizdo apdorojimo, dirbtinio intelekto sistemomis – parkavimo sistemomis.

„Sistema tobulėjo, mes jau prekybos įmonėms siūlėme analitikos sprendimus. Poreikis vis augo kurti sudėtingesnes sistemas. Be to, stebėdavome, kas vyksta JAV rinkoje, patys apsilankę tose parduotuvėse“, – pasakoja M. Eglisnkas.

Po 5–10 metų bus įprastas reiškinys Lietuvoje

„Pixevia“ vadovo teigimu, ateityje visos parduotuvės nebus vienodai automatizuotos.

„Tikrai ne visos parduotuvės bus tokios. Jos bus įvairios: papuošalų parduotuvės, kuriose svarbiausias dalykas – žmogus; mažesnėse maisto parduotuvėse visą parą laikyti žmogaus nėra prasmės, todėl dalis jų bus pilnai automatizuotos; kitose tik dalį laiko bus žmogus piko valandomis ar kai reikia paaiškinti. Kitose gal visą laiką bus žmogus“, – dėsto jis.

Tačiau pabrėžia, kad greito ir patogaus aptarnavimo poreikis ateityje vis didės. Todėl greičiausiai tokių parduotuvių, kai pirkėjas ateina, pasiima prekes ir išeina, kiekis nuolat didės.

„Po 5–10 metų tai bus įprastas dalykas mūsų gyvenime. Šiuo metu dar egzotika“, – prognozuoja verslininkas.

Anot jo, internetinė prekyba ateityje taip pat nusirėš dalį prekybos, bet ne tiek daug: „Jeigu parduotuvės bus automatizuojamos, jos galės pateikti prekes gal net geresne kaina ir su patogiu aptarnavimu.“

M. Eglinskas pažymi, kad bent jau iki šių metų maisto produktų internetinė prekyba tiek Europoje, tiek JAV buvo itin nedidelė – daugiausiai apie 5–6 proc. Atskiras prekes, tarkim, elektronikos, buvo palietę itin stipriai, tačiau maisto prekyba esą liko šone.

„Jei per pietus eidamas gatves noriu, ko nors užkąsti ar atsigerti, internetu užsakyti ir laukti valandą ar dvi – kainuoja laiko ir pinigų, nes už pristatymą Lietuvoje sumokėsiu eurą arba du. Todėl greičiausiai maistą žmonės pirks vietoje, praeidami pro parduotuves. Manome, kad maisto pardavimai internetu augs daugiau nei 3–4 proc., bet tai nebus esminis augimas“, – įsitikinęs pašnekovas.