Kaip rašoma pranešime spaudai, iš 15 Lietuvos ekonomikos sektorių darbuotojų skaičių, lyginant su 2019 m. gegužės 1 d., sumažino 11 sektorių darbdaviai, o 4 sektoriuose įmonės darbuotojų skaičių padidino.
Labiausiai darbuotojų skaičius sumažėjo statybų (-3 575 asmenų), viešbučių ir maitinimo (-5 336), pramonės (-6 383) ir prekybos (-7 518) sektoriuose. Tačiau palyginti su 2019 m. gegužės 1 d., darbuotojų skaičių ženkliai padidino transporto (+1 501 asmenys) ir IT (+805) sektoriai.
„Objektyviai vertinant, šiuo metu dar stebime Lietuvos darbo rinkos rodiklių pablogėjimą: jeigu balandžio pradžioje metinis darbuotojų skaičiaus nuosmukis siekė tik 0,14 proc., gegužę 1-ąją jis jau sudarė 2 proc. – taigi balandį Lietuvos darbo rinka nukraujavo kur kas labiau nei kovą.
Šiuo metu taip pat stebime diversifikuotą darbuotojų skaičiaus sumažėjimą pagal sektorius: kitaip sakant, darbuotojų skaičių mažina ne vienas ar keli sektoriai, bet dauguma ekonomikos sektorių. Tai reiškia, kad su sunkumais šiuo metu susiduria ne tik viešbučių ir restoranų verslas bei prekybos verslas, kurių veikla yra apribota karantino priemonių, tačiau su problemomis susiduria ir sektoriai, kurių veikla stipriai susijusi su eksportu – pavyzdžiui, pramonė. Visgi, kaip ir kitose ES valstybėse, labiausiai darbuotojų skaičių sumažino tie sektoriai, kurių veiklą tiesiogiai palietė karantinas: Lietuvoje vidaus prekybos, viešbučių ir maitino sektoriai sugeneravo 44 proc. bendro darbuotojų skaičiaus sumažėjimo“ ,– teigia „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas.
Labiausiai mažino mažesni
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas pažymėjo, kad gegužę darbuotojų skaičių labiausiai sumažino smulkaus ir vidutinio verslo segmento darbdaviai: „Stambaus verslo segmente per metus, t.y. lyginant su 2019 m. geguže, darbuotojų skaičius sumažėjo 6 159 asmenimis, tuo tarpu kai smulkaus ir vidutinio verslo segmente darbuotojų skaičius per metus susitraukė beveik 23 tūkstančiais. Tai susiję su keliais aspektais.
Pirma – Lietuvoje būtent smulkus ir vidutinis verslas dominuoja BVP ir užimtumo struktūroje: SVV segmento įmonės generuoja 70 proc. Lietuvos BVP ir įdarbina 75 proc. visų darbuotojų. Antra – smulkaus ir vidutinio verslo segmento bendrovės sunkmečio metu yra labiau pažeidžiamos dėl ribotų finansinių išteklių ir apyvartinio kapitalo trūkumo. Šie aspektai ir lėmė, kad kol kas darbuotojų skaičius smulkaus ir vidutinio verslo segmente mažėja sparčiau nei stambaus verslo segmente.“
„SME Finance“ ekonomistas teigia, kad krizė Lietuvos darbo rinkoje netrukus gali pasiekti piką.
„Sutinku, kad balandį Lietuvos darbo rinka nukraujavo labiau nei kovą, tačiau manau, kad netolimoje ateityje padėtis Lietuvos darbo rinkoje ims po truputį taisytis; tai turėtų įvykti antrojo pusmečio pradžioje“ ,– sako jis.
Kada laukti optimistinių naujienų
Pasak ekonomisto pagerėjimą lems du svarbūs aspektai.
„Pirma – mažėjantys koronaviruso epidemijos mastai skatina ES valstybes po truputį švelninti karantino režimą: šiuo metu dauguma ES valstybių jau atšaukia tam tikrus suvaržymus arba tai padarys netrukus; karantiną taip pat švelnina Italija ir Ispanija, kurios nuo viruso nukentėjo labiausiai visoje ES. Oro taršos statistika rodo, kad Šiaurės Italijoje, Ispanijoje (Madridas ir pakrantės), Vokietijoje, Prancūzijoje, taip pat Beniliukso regione ekonomikos aktyvumo lygis pradėjo didėti – didėja gyventojų judėjimo srautai, atskirose ES valstybėse yra atnaujinama gamyklų veikla. Tai yra palanki naujiena Lietuvai, kurios ekonomikoje dominuoja į eksportą besiorientuojantys sektoriai (pramonė, transportas) – jeigu ES ekonomikos aktyvumo atsigavimas nepriges, antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos pramonės darbo rinkos rezultatai pastebimai pagerės.
Antra – nepamirškime, kad ir Lietuvoje karantino priemonės yra po truputį „atlaisvinamos“, pavyzdžiui, pirmų sušvelninimų jau sulaukė vidaus prekybos sektorius, kuris kol kas pirmauja pagal darbuotojų atleidimų dinamiką. Antrą šių metų pusmetį galime tikėtis didesnio vidaus prekybos aktyvumo, kas taipogi palankiai atsilieps ir Lietuvos darbo rinkos rodikliams. Pagrindinė grėsmė šiuo metu yra sparčiai pablogėję Lietuvos vartotojų lūkesčiai: gali būti, kad net ir po karantino sušvelninimo Lietuvos vartotojai neskubės lankytis restoranuose ir prekybos centruose – dėl sumažėjusio optimizmo ir susirgimo COVID-19 baimės. Tačiau bet kokiu atveju dėl karantino apribojimų atšaukimo nuo vidaus rinkos priklausančių sektorių darbo rinkos rodikliai tikrai nebus tokie prasti, kaip pirmojo pusmečio pabaigoje. Taigi, su atsargiu optimizmu prognozuoju, kad antrą pusmetį nedarbo lygis Lietuvoje pradės mažėti, o užimtųjų skaičius – augti“,– teigia A. Izgorodinas.
