Į „Delfi“ kreipėsi profesinės sąjungos „Prekybos centrų darbuotojų lyga“ pirmininkas Edgaras Marcinkus. Jis pasakojo sulaukęs „Palink“ darbuotojų skundų, kuriuose dėstoma apie „nukirptus“ priedus, padidėjusius krūvius ir pan.
L. Muižienė didžiąją dalį problemų patvirtino.
Naudos nepajuto
Pirmiausia, E. Marcinkus sakė, kad „Palink“ darbuotojai balandį išties gavo priedus už darbą karantino sąlygomis (iki 56 eurų „popieriuje“ už pilnai išdirbtą etatą).
„Tačiau kai kuriems darbuotojams jau už kovą buvo sumažinti kiti priedai, dėl ko dalis darbuotojų teigia gavę arba mažesnį, arba tokį patį bendrą atlyginimą, kaip ir iki kovo mėnesio“, – sakė jis.
„Palink“ vadovė neigė, kad kovą mažino priedus darbuotojams.
„Papildomai, šalia įprastai mokamų priedų visi parduotuvių darbuotojai gavo išmokas už darbą apsunkintomis sąlygomis. Jas mokėsime iki karantino šalyje pabaigos. Darbuotojų kovo mėnesio darbo užmokestis, kaip ir jo priedai, buvo skaičiuojamas proporcingai pagal išdirbtas valandas“, – sakė ji.
E. Marcinkus dar sakė, kad „Palink“ dirbantiems mėsininkams ir kepyklų darbuotojams buvo „nukirptas“ 200 eurų priedas, kurį jie iki tol gaudavo kiekvieną mėnesį.
„Balandžio pradžioje „Palink“ jau oficialiai informavo visus savo darbuotojus, kad „dėl sumažėjusios apyvartos“ dalies priedų mokėjimas yra sustabdomas. Rašte rašoma, kad bus atsisakoma ne tik minėtų mėsininkams ir kepyklų darbuotojams skirtų priedų, bet ir priedų už parduotuvių veiklos rodiklius, aukštesnių pareigybių kolegų pavadavimą ir t. t.“ – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.
L. Muižienė aiškino, kad įprastai darbuotojams prie atlyginimų mokami priedai ir jų dydis yra skaičiuojami už prekybinės veiklos rezultatus – apyvartą, pirkėjų srautus, klientų vertinimus ir kitus veiklos rodiklius.
„Prekybos centruose sumažėjęs pirkėjų srautas ir kritusios pardavimų apimtys turėjo įtakos ir sumažėjusiems prekybinės veiklos rezultatams, taip pat šiuo metu neatliekami klientų vertinimai. Dėl šių objektyvių priežasčių iki šiol galiojusios motyvacinės sistemos taikymas tapo nebeįmanomas, todėl laikinai sustabdėme dalies priedų už rezultatus mokėjimą.
Nauja situacija reikalauja naujų sprendimų, todėl siekiame laiku reaguoti į pasikeitusias sąlygas bei tinkamai atsilyginti darbuotojams už jų atliekamą darbą. Svarbu pabrėžti, kad nėra sprendimo išvis nemokėti dalies priedų – kiekvieno mėnesio pabaigoje vertinama konkreti situacija ir priimamas sprendimas. Tuo remiantis, balandžio mėnesį buvo išmokėti priedai tų parduotuvių darbuotojams, kurios pasiekė iškeltus tikslus. Be to, papildomai buvo išmokėti priedai už darbą apsunkintomis sąlygomis. Šis priedas mokamas nepriklausomai nuo parduotuvės veiklos rezultatų, nes visi kolegos susiduria su ta pačia karantino situacija.
Atidžiai stebime situaciją, nes ji keičiasi kiekvieną dieną. Vertiname mūsų darbuotojų darbą šiuo įtemptu laikotarpiu ir siekiame, kad jiems būtų sąžiningai atlyginta už jų darbą. Kai tik matysime galimybes, motyvacinė sistema vėl bus peržiūrėta“, – sakė ji.
Ragina atostogauti
E. Marcinkus „Delfi“ dar papasakojo, kad nuo balandžio darbuotojų yra neoficialiai reikalaujama, kad jie išeitų mokamų ar nemokamų atostogų, pagal galimybes pradėtų karantinuotis namie su mažais vaikais ar gautų nedarbingumo pažymėjimą.
„Dėl to mūsų nariai sako, kad kai kuriose parduotuvėse šiuo metu dirbančių darbuotojų sumažėjo net 30–40 proc., o darbo krūvis likusiems darbuotojams yra ženkliai išaugęs. Jie neturi laiko net standartinei pietų pertraukai, o mūsų vykdytoje apklausoje absoliuti dauguma darbuotojų pažymėjo, kad darbo krūvis visą kovo mėnesį buvo didesnis arba toks pat kaip ir per didžiausias metų šventes“, – sakė jis.
L. Muižienė sakė, kad šalyje įvedus karantiną darbuotojų krūviai tam tikrą laikotarpį, išties, buvo padidėję, tačiau balandžio mėnesį situacija yra pasikeitusi.
„Mažmeninės prekybos rinkoje pardavimai balandį yra sumažėję, tai palietė ir mūsų prekybos tinklą – sumažėjo pirkėjų srautai, krito apyvarta.
Nauja situacija reikalauja naujų sprendimų, todėl esame priversti galvoti apie įvairius scenarijus, net ir patį nepopuliariausią – darbuotojų skaičiaus mažinimą. Tačiau tai yra kraštutinė priemonė. Tikimės, kad įprastinės prekybos apimtys greitai atsistatys ir trumpuoju laikotarpiu, ieškodami galimybių išlaikyti turimus darbuotojus, siūlome jiems išnaudoti sukauptą atostogų rezervą. Tose parduotuvėse, kurios išlaiko ar turi didesnę apyvartą, darbuotojų skaičiaus neplanuojama mažinti“, – sakė ji.
Galiausiai, E. Marcinkus perdavė, jog ne visi „Palink“ darbuotojai yra patenkinti, kaip yra užtikrinamas jų saugumas dirbant karantino sąlygomis bei skundžiasi nepakankamu kiekiu apsaugos priemonių ar jų kokybe.
Savo ruožtu L. Muižienė tvirtino, jog šiuo laikotarpiu didžiausias jos prioritetas yra darbuotojų ir pirkėjų saugumas.
„Iki“ parduotuvėse nuo vasario pabaigos yra sugriežtinti higieniniai reikalavimai, įgyvendinamos kompleksinės prevencinės priemonės, siekiant užkirsti kelią virusų plitimui.
Darbuotojai yra aprūpinti asmeninėmis apsaugos priemonėmis – medžiaginėmis kaukėmis, apsauginiais veido skydeliais, vienkartinėmis pirštinėmis, dezinfekciniu rankų skysčiu. Nuolat stebime situaciją ir priemones papildome pagal poreikį, kad darbuotojams jų netrūktų.
Rinkdami apsaugines priemones darbuotojams, ieškojome geriausių ir patogiausių variantų, išbandėme įvairius pavyzdžius. Suprantame, kasdien dirbti su šiomis priemonėmis yra neįprasta ar vargina, tačiau visi turime prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių. Šioje situacijoje didžiausias mūsų rūpestis yra saugūs darbuotojai ir pirkėjai“, – sakė ji.
„Sodros“ duomenimis, „Palink“ gegužės 6 dieną turėjo 6253 darbuotojus, kuriems kovą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 988,94 euro „popieriuje“ (apie 655 eurai „į rankas“).
„Palink“ akcininkai yra Vokietijos „Rewe-Beteiligungs-Holding International“ ir Prancūzijos „Unilec“.
„Prekybos centrų darbuotojų lyga“ įsteigta 2019 metų liepos 29 dieną. Jos tikslas – atstovauti ir ginti savo narių profesines, darbo, ekonomines ir socialines teises bei jų interesus, kovoti prieš bet kokios formos diskriminaciją darbo rinkoje.
