Dr. Audronė Nakrošienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Vadovų MBA programos direktorė, pranešime spaudai dalijasi organizacijų vadovams skirtais patarimais ir išskiria su nuotoliniu darbu susijusias pamokas, kurias reikia išmokti ir įtvirtinti šiandien bei pasibaigus karantinui perkelti į realybę.
Patarimas vadovams – atsisakyti kontrolės ir pasitikėti komanda
Įvairūs tyrimai tik patvirtino, kad iš namų dirbti sunkiau pasidarė ne darbuotojams, o kompanijų vadovams. Dauguma jų šiuo klausimu patirties neturėjo ir su nuotolinio darbo ypatumais pirmą kartą susipažino priverstinai pandemijos metu. Lietuvos vadovams darbas iš namų pasirodė ypatingai sunkus, nes jie pasižymi itin stipriu kontrolės mechanizmu.
„Bandydami išlaikyti kontrolę, nemažai vadovų komandos veiksmus sekė perdėtai tikrindami, prašydami atsiskaityti už nuveiktus darbus kiekvieną dieną. Tačiau iš namų dirbančiam darbuotojui reikalingas vadovo pasitikėjimas, todėl organizacijų lyderiai turėtų labiau pasikliauti savo komanda ir pasitikėti jos atsakingumu“, – pataria dr. A. Nakrošienė.
Iki karantino vadovui suprasti nuotolinio darbo teikiamus privalumus bei pamatyti, kad iš namų dirbantis žmogus savo padėtimi nepiktnaudžiauja prireikdavo apytiksliai trijų mėnesių. Tiek pat laiko naujos rutinos susikūrimui reikėdavo ir pačiam darbuotojui. Dr. A. Nakrošienė pažymi, kad šiandieninė situacija gan ekstremali, todėl tikėtina, kad vadovai su nuotolinio darbo situacija susitaikys ir atsisakys nuolatinės kontrolės daug greičiau.
„Organizacijos, iki šiol neigiamai vertinusios nuotolinio darbo galimybę ir ją siejusios su mažesniu darbuotojo produktyvumu, pamatė, kad situacija yra atvirkštinė. Tyrimai parodė, kad nuotoliniu būdu dirbantis darbuotojas ne tik yra produktyvus, tačiau neretai dirba daugiau ir savo laisvą laiką aukoja viršvalandžiams. Šioje situacijoje atsiranda kitas opus klausimas, kaip padėti darbuotojui neperdegti“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Nepatartina taupyti ten, kur reikėtų investuoti
ISM Vadovų MBA programos direktorė išskiria ir kitą dažnai organizacijų vadovų daromą klaidą – taupymą ten, kur pinigų reikėtų negailėti. Nuotoliniu būdu dirbančiam žmogui svarbus ne tik vadovo pasitikėjimas, tačiau ir sąlygos, kuriomis jis turi atlikti patikėtus darbus. Organizacijos pareiga komandą aprūpinti visomis reikalingomis technologijomis bei priemonėmis, dirbant iš namų. Tačiau karantinas parodė, kad kai kurios kompanijos savo darbuotojams suteikė kompiuterius, tačiau vaizdo kameroms lėšų neskyrė.
„Iš namų dirbantiems žmonėms trūksta socialinio bendravimo ir ryšio su kolegomis. Darbo biure metu vyksta neformalus bendravimas, bendri pietūs ar pašnekesiai kavos pertraukėlių metu. Tačiau šiandien tikrai ne viena organizacija sutaupė ten, kur turėjo investuoti – darbuotojams išdalino kompiuterius, tačiau vaizdo kameroms pinigų neskyrė. Neturint galimybės vienas kito pamatyti, darbuotojams tampa sunkiau jausti bendrą kolektyvo dvasią, jie susiduria su socialinio bendravimo trūkumu. Tad šiomis aplinkybėmis bendravimas, naudojant vaizdo kameras yra labai svarbus ir kolektyvui gali nors iš dalies kompensuoti socialinio bendravimo trūkumą“, – sako dr. A. Nakrošienė.
Dr. A. Nakrošienė pastebi, kad kai kurios organizacijos darbuotojų patogumui skiria didelį dėmesį ir užtikrina patogias sąlygas darbui namuose karantino metu. Dėstytoja pažymi, kad sveikintini tokie pavyzdžiai, kuomet kompanijos darbuotojams į namus pristato darbo kėdes ar kitą reikalingą įrangą.
Vadovai ir darbuotojai tarpusavyje turi dalintis informacija
Šiuo metu darbuotojai vis dar yra nežinomybėje, todėl ISM Vadovų MBA programos direktorė organizacijų vadovams pataria suintensyvinti vidinę komunikaciją, nes darbuotojai iš jų laukia net ir menkiausios informacijos.
„Nuotolinio darbo metu itin svarbią vietą užima vidinė komunikacija ir grįžtamasis ryšys. Lyderiai į savo dienotvarkę turėtų įtraukti komandų pokalbius, organizuoti neformalų bendravimą. Organizacija su savo darbuotoju turėtų kalbėtis laiko planavimo klausimu ir esant nesklandumams, padėti susidėlioti dienotvarkę, išskirti prioritetines užduotis.
Dirbant iš namų atsiranda patirties perdavimo trūkumas. Anksčiau ji įvykdavo kabinetuose garsiai pasidalinus savo užduotimi ir aptarus jos galimus sprendimus. Todėl šiuo metu reikia nepamiršti rengti bendrus susitikimus, kurių metu darbuotojai tarpusavyje dalintųsi apie darbe iškilusias problemas, kartu ieškoti sprendimų“, – pataria dr. A. Nakrošienė ir pažymi, kad šiuo sunkiu metu lyderiai turi rūpintis ne tik įmonės finansine situacija, tačiau ir darbuotojų būsena – kiekvienas kolektyvo narys turi jausti, kad yra svarbus, kad juo domimasi, kad jis nėra pamirštas.
