Praėjo du mėnesiai, bet verslininkų pagalba nepasiekia

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, kad šiuo metu yra keturios aktualiausios priemonės. Anot viceministrės Jekaterinos Rojakos, priemonės praėjo visas technines kliūtis ir veikia pilnu pajėgumu, tad ir statistika turėtų būti gerokai geresnė.

Tačiau verslo atstovai kalbėjo priešingai – pagalba verslui vis dar stringa ir priemonės nepasiekia įmonių. Anot Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Valdo Sutkaus, praėjo du mėnesiai, o rezultatai – apverktini.

„Vienos priemonės veikia neblogai. Paskolų priemonė – didelis procentas įsisavinta, lyginant su kitomis. Tačiau tos paskolos teikiamos įmonėms už komercines palūkanas. Todėl nieko ten nėra iš pagalbos srities, kaip kad būtų su grantais, subsidijomis ir kt.“, – pastebėjimais dalijasi V. Sutkus.

LVK įsitikinimu, parama nepasiekia įmonių dėl per didelių apribojimų ir sąlygų, perteklinės biurokratijos, todėl prašo imtis priemonių, kad pinigai pasiektų Lietuvos įmones.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Zigmantas Dargevičius priemones vertina teigiamai, tačiau pritaria, kad dėl biurokratizmo jos nepasiekia verslo.

„Apklausėme daugiau nei 500 įmonių. Nė viena priemonė nepasiekė Kauno verslininkų. Dėl kompensacijos už prastovas kovo mėn. yra pateikusios 22 įmonės, gavo – 4“, – pažymi Z. Dargevičius. Anot jo, įmonės negauna ir palūkanų kompensavimo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija: dėl NT nuomos kompensavimo kreipėsi 600

„Viena didžiausių priemonių, kuri yra skiriama verslui – garantijos. Šiuo metu pasirašytos 6 sutartys su finansų tarpininkais“, – vieną iš priemonių pristatė ekonomikos ir inovacijų viceministrė ir pridūrė, kad šios priemonės statistiką gaus tik penktadienį vakare.

Didžiausią proveržį ministerija stebi tose priemonėse, kurias „Invega“ daro tiesiogiai, kitos priemonės esą stabdo.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio kompensavimas startavo pirmadienį ir jau yra pateikta daugiau nei 600 paraiškų, pažymi J. Rojaka.

Pirmadienį kitos priemonės – subsidijos mikrokreditams – schema turėtų atsidurti Vyriausybėje, kuri priimtų sprendimą, ir ši priemonė galėtų startuoti. Kaip pažymi J. Rojaka, ši priemonė palengvintų likvidumą mikroįmonėms iki 9 darbuotojų.

Jekaterina Rojaka

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija: iki birželio prastovoms reikės 120 mln. Eur

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sako, kad lyginant su praeita savaite, šios savaitės pradžioje turėjome 11,5 proc. nedarbo lygį, bet savaitės pabaigoje jis nukrito iki 11,3 proc.

„Matome, kad tas pats atleistųjų skaičius, lyginant su kitomis koronaviruso savaitėmis, išlieka stabilus, t. y. apie 2500 per savaitę“, – sako E. Radišauskienė ir grėsmės nepastebi.

Ji priduria, kad lyginant su praeitų metų registruotų naujų darbo vietų apžvalga, šiuo metu stebima apie 49 proc. mažiau skelbimų dėl naujų darbo vietų. „Lyginant kokių sektorių tie skelbimai buvo – transportas ir aptarnavimo sektorius, todėl suprantame, kad tų skelbimų fiziškai ir negali būti“, – akcentuoja viceministrė.

Nuo balandžio 5 d. iki gegužės 6 d. kreipėsi daugiau nei 18 tūkst. įmonių dėl daugiau nei 118 tūkst. darbuotojų prastovų. Prastovas gavo 14,5 tūkst. įmonių dėl 103 tūkst. darbuotojų. Iš viso išmokėta apie 19 mln. 41 tūkst. Eur, skaičiuoja ministerijos atstovė.

Prognozuojama, kad iki birželio reikės dar 120 mln. Eur įskaitytinai lėšų.

Kaip žinia, šiuo metu savarankiškai dirbančiais asmenimis laikomi ir tie, kurie turi darbo santykius ir uždirba iki minimalios algos. Jie taip pat galės gauti 257 Eur paramą. O po vakar Seimo pritarimo šią išmoką savarankiškai dirbantieji gaus dar du mėnesius po karantino.

„Šiandien skaičiuojama, kad Lietuvoje yra 71 tūkst. 603 savarankiškai dirbantys asmenys. Prognozuojama iki 100 tūkst., nes iš minimalios algos uždirbančių ateina žmonių apie 25 tūkst. ir vis atsiranda naujų pagal dabar galiojančias sąlygas“, – skaičiuoja E. Radišauskienė.

Iš esmės gavo daugiau nei 60 tūkst. asmenys, išmokėta daugiau nei 8 mln. Eur.

Eglė Radišauskienė

Finansų ministerija: šiemet negausime apie 1,5 mlrd. Eur pajamų

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė sako, kad makroekonominė situacija atspindi nuosmukį. Pristatydama pirmo ketvirčio rezultatus iš ES šalių ji pažymi, kad labiausiai paveiktų ekonomikų – Prancūzijos, Ispanija, Italijos – smukimas siekia daugiau nei 5 proc. Tuo metu Lietuvos rezultatai, kaip patikino, yra neblogi, nes Lietuvos BVP augo 2,6 proc., o Latvijos ekonomika smuko pirmą ketvirtį.

„Tai reiškia, kad antrąjį ketvirtį tikrai matysime nuosmukį, kuris bus pakankamai žymus. Tačiau metiniai rodikliai nebus tokie pesimistiniai. Šią savaitę Europos Komisija pateikė savo prognozes – Lietuvoje matomas 7,9 proc. smukimas. Tai labai panašu į tai, ką kalbame mes (7,3 proc.). Lyginant su ES, tai mūsų smukimas bus šiek tiek didesnis nei euro zonos šalių. Joms irgi prognozuojamas daugiau nei 7 proc. nuosmukis“, – pažymi M. Tuskienė.

Komisijos vertinimu, Lietuvos ekonomikos deficitas sieks apie 7 proc.

„Patys esame skeptiškesni. Darome prielaidą, kad patvirtintos priemonės virs išlaidomis ir mūsų biudžete atsidurs kaip išlaidos. Tai mes matome apie 11 proc. biudžeto“, – penktadienį posėdžio metu kalbėjo finansų viceministrė.

Ji taip pat pažymi, kad pajamų surinkimas balandį buvo blogesnis nei kovo mėn. ir negauta 31 proc. planuotų pajamų. Lyginant sausio-balandžio mėn., negauta apie 10 proc. pajamų.

„Šiais metais prognozuojama, kad negausime apie 12 proc. planuojamų pajamų, t. y. apie 1,5 mlrd. Eur“, – skaičiuoja M. Tuskienė.

Miglė Tuskienė