Avulis siūlo steigti valstybinį banką ir investicinį fondą

Nekilnojamojo turto (NT) bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas ir verslininkas Arvydas Avulis ketvirtadienį Lietuvos verslo forume kalbėjo, kad kol vieniems sudėtinga išgyventi, kitiems atsiranda naujų verslo galimybių. Tarkim, karantino metu atsirado papildomas poreikis paslaugų ir prekių, kurias galima tiekti į rinką. Geriausias pavyzdys – kaip karantino metu pristatyti maistą į namus, mat atsirado nauja niša, kurią verslininkai greitai užpildė. Tas pats įvyko su dezinfekcinio skysčio ir kaukių gamyba.

A. Avulis įsitikinęs, kad greitam atsigavimui po krizės reikalingas neapsunkintas priėjimas prie kapitalo, o tam reikia mažiau biurokratizmo.

„Galime lyginti, kad esame po karo, kai negalioja taisyklės, kurios galiojo prieš tai. Reikia greitai sukurti naujas taisykles. Jei ilgai trepsėsime vietoj, liksime uodegoje“, – akcentuoja jis ir priduria, kad šiandien reikia kelių dalykų – greičio, kapitalo ir pinigų.

Verslininkas pažymi, kad šiuo metu Lietuvoje yra galimybių plėsti gamybą, investuoti į skaitmenines technologijas, tačiau tam reikia prieigos prie kapitalo. Paprasčiausias būdas, anot A. Avulio, būtų įsteigti valstybinį banką. Valstybė esą galėtų prisiimti šiek tiek daugiau rizikos ir finansuoti daugelį projektų.

Kaip dar vieną priemonę jis įvardija valstybės investicinį fondą, kuris galėtų investuoti į naujų verslų akcijas.

„Bankai būtų paprasčiausia priemonė, bet taip pat galėtų būti kuriami ir fondai, įkurti su valstybės pagalba. Valstybė galėtų daugiau ir drąsiau skolintis šiuo metu. Tokie fondai galėtų palaikyti idėjas ir pirkti įmonių obligacijas, suteikti kapitalą toms, kurios turi gerų idėjų.

Tiek infrastruktūros srityje, kur projektai gali labai greitai atsirasti. Parengti tokius projektus, kaip perkelti gamybą iš Kinijos į Lietuvą gali prireikti metų ar dvejų. Tikiu, kad yra greitų sprendimų“, – tikina A. Avulis ir patikslina, kad tai galėtų būti tiek susisiekimo, tiek ir socialinės infrastruktūros, kalbant apie ligoninių, mokyklų ar socialinio būsto statybą, projektai.

Sinkevičius siūlo steigti valstybinį inovacijų fondą

Eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sutinka, kad prieiga prie kapitalo – nuolatinė problema, ypač regionų įmonėms. Tačiau jis skeptiškai vertina valstybinio banko idėją.

„Žinau bankų kultūrą iš esmės, ir ji – labai konservatyvi. Pasak Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos ministrų, ne bankai finansuoja startuolius. Jie visuomet žiūrės, kaip yra geriau jiems patiems, indelininkams, kaip apsaugoti jų interesus“, – pabrėžia V. Sinkevičius.

Anot jo, yra paprastas sprendimas – rizikos kapitalo fondai. Dar būdamas ekonomikos ir inovacijų ministrų jis siūlė valstybinio inovacijų fondo idėją, kurią šiuo metu esą pats geriausias laikas įgyvendinti.

Eurokomisaras pateikia Izraelio pavyzdį: „Ne politikai priima sprendimus, bet verslas, švietimas, inovacijų skautai, kurie vertina startuolius. Valstybė gauna dalį už tas investicijas, bet su valstybės pagalba tai yra daug lengvesnis kelias jiems kilti ir augti.“

Virginijus Sinkevičius

Kalbėdamas apie greitus sprendimus šiandien V. Sinkevičius išskiria garantijas ir subsidijas.

„Europos Sąjunga pilnai „atrišusi“ rankas tiek naudoti struktūrines lėšas, ES investicines lėšas, kurios nebus grąžintos į sąjungos biudžetą, tiek ir tiekti valstybės paramą, kuri yra padidėjusi iki 120 tūkst. Eur, ir valstybės gali lengvai naudotis šiais pinigais“, – sako jis.

Eurokomisaras pažymi, kad ES čempionė yra Vokietija, kuri greičiausiai ir tikslingiausiai gelbėdama verslą naudojasi visomis priemonėmis.

Kaip dar vieną galimybę greitesnei prieigai prie kapitalo jis įvardija Fintech įmones: „Tai dar viena alternatyva ir galimybė prieigai prie kapitalo su greitais vertinimais ir pagalba verslui.“

Katinas: sulaukėme milijardo eurų gamyklos užklausos

Investuok Lietuvoje“ vadovas Mantas Katinas konferencijos metu pateikė tendencijas, apie kurias pastaruosius kelis mėnesius kalba tarptautinis verslas. Anot jo, šios tendencijos itin palankios Lietuvai.

„Ekonominės tektoninės plokštės pasaulyje – perbraižomos. Pagrindinė problema, kad staiga visa Europa ir JAV suprato, kad Kinijos nebenori turėti kaip pagrindinės gamyklos ir nori išskaidyti tiekimo grandines iš Kinijos ir Azijos. Ne tik dėl COVID-19 krizės, bet ir Kinijos ir JAV konflikto“, – pažymi jis.

Pasak M. Katino, Centrinė Rytų Europa yra gera vieta Europai sugrąžinti dalį gamybos, ypač tos, kuri buvo iškeliavusi į tolimą Aziją, kad Europa būtų saugesnė ir jos tiekimo grandinės būtų arčiau viena kitos. Čia jis pastebi nemažą galimybę Lietuvos pramonei.

„Mes dar nestipriai esame integravęsi į Šiaurės šalis, Vokietiją, Angliją. Čia reikėtų valstybės ir verslo pastangų daug drąsiau investuoti į naujus eksporto kanalus, naujus produktus. Net ir statybos srityje dalyvauti Skandinavijos viešųjų pirkimų sistemose, kad nebūtume priklausomi tik nuo mūsų mažos rinkos“, – pavyzdį pateikia jis.

M. Katinas užsiminė, kad „Investuok Lietuvoje“ sulaukė milijardo eurų gamyklos užklausos, tačiau tikino negalintis atskleisti jos detalių.

„Vienas iš jos teikiamų reikalavimų ir klausimų – ar valstybė galėtų prisidėti prie bendro gėrio – ar dalintųsi rizika, ar investuotų į vertybinius popierius. Mes žinome, kad tikslaus instrumento šiuo metu Lietuva neturi. Bet tai yra pati geriausia indikacija, kad tokių drąsių instrumentų poreikis yra itin reikalingas“, – pabrėžia jis.

Mantas Katinas

Anot jo, tokiose krizinėse situacijose tik drąsūs gali būti laimėtojai. Tai reiškia, kad pasyvumas neturi šansų sukurti konkurencinio privalumo. M. Katinas akcentuoja, kad Lietuvoje reikėtų skatinti tiek viešajame sektoriuje, tiek versle norą eksperimentuoti protingai, bet ir judėti į priekį.

„Pagrindinė problema – reikia, kad valstybė ir verslas greitį jungtų kartu, t. y. tiek struktūrinių fondų, likvidumo priemonės, valstybiniai fondai, kurie amortizuoja ilgalaikę riziką. Visa tai gali sukurti verslui gerą jausmą, kad gali eiti rizikuoti ir ta aplinka yra pakankamai saugi“, – Lietuvos verslo forume kalbėjo jis ir pridūrė, kad viešajame sektoriuje reikia itin daug kompetencijos.

Sinkevičius: didžiausia klaida – atstatyti status quo

Eurokomisaro V. Sinkevičiaus teigimu, didžiausia valstybių klaida – metamas rekordiškas viešųjų finansų kiekis į ekonomiką. JAV ir ES paskelbė apie 2 trln. sumas.

„Būtų klaida atkurti buvusį status quo, nes bus labai daug nepasitikėjimo, pasaulis bus kitoks“, – pažymi jis.

Anot jo, Europoje pagrindinės kryptys bus skaitmenizacija ir žaliasis kursas. V. Sinkevičius pateikė pavyzdį: „Vakar padariau socialinį eksperimentą, tikrindamas prekių pristatymą į namus iš įvairių parduotuvių Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje ir Olandijoje. Kol kas geresnės alternatyvos nei lietuvių sukurta „Barbora“ nėra – esame labai smarkiai pažengę, kitur dar tik užuomazgos tokių dalykų.“

V. Sinkevičius sako, kad Lietuva pamiršta viešuosius pirkimus ir valstybės užsakymus: „Manau, kad Lietuva turi įrankį valstybės užsakymais reguliuoti ir padėti verslui.“

Eurokomisaras taip pat užsimena, kad stipriai keisis biurų kultūra: „Abejoju, kad bus tiek pat žmonių biuruose kaip anksčiau. Manau, kad po šio eksperimento labai daug kas nebegrįš į savo vietas. Verslas stipriai pergalvos savo veikimą. Susitikimai elektroninėje erdvėje, jų saugumo, ryšio ir infrastruktūros užtikrinimas bus labai svarbus.“

Maža to, didelis smūgis teks aviacijai, kuri turės iš esmės rasti kitą veikimo modelį bent jau iki koronaviruso vakcinos. V. Sinkevičius prognozuoja, kad iki kitų metų pirmo arba antro ketvirčio.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (295)