Krito pasitikėjimo rodiklis
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Lietuvos verslo forume kalbėjo, kad Lietuvos lūkesčiais susvyravo. Anot jo, labai aiškiai balandžio mėnesį krito visų įmonių atstovų ir vartotojų pasitikėjimo rodiklis. Tačiau esą yra buvę ir blogiau, mat rodikliai nenukrito į tokį žemą lygį kaip 2008–2009 m. Labiausiai krito paslaugų pasitikėjimo rodiklis.
„Kas dar nežinoma ir kas ne visai atsispindi pasitikėjimo rodikliuose, – kaip neigiamai bus paveikta Lietuvos pramonė, nes kol kas pirmą ketvirtį nieko baisaus dar nebuvo. Gamyba augo daugiau nei 3 proc. Galbūt atsidarant eksporto rinkoms ES ir kitose šalyse, Lietuvos pramonė labai nenukentės. Tačiau, manau, kad pramonė yra antrasis neigiamas šokas, kurį matysime Lietuvoje“, – ketvirtadienį Lietuvos verslo forume kalbėjo ekonomistas.
Koks bus poveikis nekilnojamojo turto rinkai?
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinką N. Mačiulis sako, kad kovą-balandį sandorių buvo itin mažai.
„Stebint NT portaluose skelbimus, kur prašomos kainos už nuomojamus ir parduodamus būstus, nuomos kaina, kuri greičiau sureaguoja į bet kokius pokyčius pasaulyje, jau balandžio mėn. žymiai sumažėjo visuose miestuose. Labiausiai – beveik dešimtadaliu – nuomos kaina krito Vilniaus senamiestyje“, – pažymi jis.
Anot ekonomisto, NT rinka akivaizdžiai priklausoma nuo lūkesčių. Nors N. Mačiulis neprognozuoja itin didelio kritimo, bet skaičiuoja, kad šiemet būsto kainos gali sumažėti dešimtadaliu.
Lietuvos ekonomika daug geriau pasiruošusi nei 2009 m.
Tam įtakos turės ir neigiama situacija darbo rinkoje bei prastėjantys gyventojų lūkesčiai. Anot „Swedbank“ ekonomisto, šiuo metu nedarbo lygis padidėjęs 3 p.p., palyginus koks buvo prieš metus, ir jis esą šiek tiek didės.
„Atsidarant sektoriams, kurie buvo uždaryti karantino metu, ten nedarbo lygis neturėtų didėti. Šiuo metu labiau pažeidžiami transporto ir pramonės sektoriai, kur gali išaugti nedarbas“, – įvardija ekonomistas.
Vis dėto ekonomistas teigia nemanantis, kad nedarbo lygis pakils iki tokio lygio, kaip buvo 2009 m.
Pasak N. Mačiulio, Lietuvos ekonomika daug geriau pasiruošusi ir labiau subalansuota, nei buvo 2008 m. Būsto įperkamumo indeksas visuose Lietuvos miestuose – rekordinėse aukštumose. Per pastarąjį dešimtmetį atlyginimai augo gerokai sparčiau nei didėjo NT kainos, tad, anot jo, neperkaito NT rinka ir apskritai visa ekonomika.
Tai esą rodo ir itin gerai subalansuota užsienio prekyba: „Jei pasitinkant 2008 m. krizę buvo milžiniškas užsienio prekybos deficitas ir visos Baltijos šalys gyveno ne pagal galimybes, tai pernai Lietuvoje buvo rekordinis užsienio prekybos perteklius – eksportuojama daug daugiau nei importuojama.“
Stebint įmonių ir gyventojų finansus, situacija – sveikesnė, mat yra rekordiškai daug indėlių, paskolų portfelis neaugo taip, kaip didėjo indėlių portfelis, tad finansinė pagalvė – gerokai didesnė, pažymi N. Mačiulis.
Kaip keisis Lietuvos BVP antrąjį šių metų ketvirtį
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas tikina, kad pirmą ketvirtį metinis BVP augimas sulėtėjo iki 2,5 proc. Lyginant su daugeliu euro zonos valstybių, tai esą gera situacija. Tačiau antrasis ketvirtis, kaip prognozuoja ekonomistas, nebus toks džiuginantis.
„Vertindami, kaip keičiasi atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis ir paskolų portfelis, stebėdami nedarbo lygio rodiklius, elektros suvartojimą, prognozuojame, kad antrąjį ketvirtį Lietuvos BVP susitrauks maždaug dešimtadaliu. Tai nėra labai dramatiška, ypač, jei tikime, kad tai bus vienkartinis lokalizuotas susitraukimas tiktai antrą ketvirtį, o toliau bus galima stebėti kilimą iš duobės. Tai labiausiai tikėtinas scenarijus“, – prognozuoja ekonomistas.
Jis tikina pastebintis tokio scenarijaus užuominų – atsigavęs elektros vartojimas ir kiti prieinami duomenys esą tą rodo.
Jis pateikia pavydį, kaip keitėsi visų Baltijos šalių gyventojų atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis: „Nuo šių metų pradžios buvo stebimas augimas, prasidėjus karantinui šis krito. Tai yra bendros išlaidos, atsiskaitant mokėjimo kortelėmis, išskyrus maistą ir kitus pirkinius prekybos centruose. (...) Didžiausias kritimas ten, kur nebuvo jokios ekonominės veiklos – avialinijos, viešbučiai, restoranai.“
N. Mačiulis taip pat pastebi, kad maistui ir kitos išlaidos prekybos centruose yra maždaug ketvirtadaliu išaugusios, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Tuo metu vertinant namų prekių apyvokos, sodo prekių ir elektronikos išlaidas, pastarąsias dvi savaites pastebimas augimas, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Tačiau bendros išlaidos paslaugų vietose bei prekybos centruose – keliais procentais susitraukusios, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad karantino metu daugiau nei 50 proc. išaugo išlaidos lažyboms ir lošimams.
Didžiausias nerimas – kaip keisis eksporto perspektyvos
„Panašu, kad dugnas, kas liečia vartojimo išlaidas, jau buvo pasiektas. Matėme žymų atsigavimą kai kurių išlaidų, jį ir toliau stebėsime, kai atsigaus paslaugos. Didžiausias nerimas lieka ne su tuo, kaip keisis vidaus paklausa, bet kaip keisis Lietuvos eksporto perspektyvos, kurios artimiausiu metu bus niūrios.
Manome, kad pati blogiausia situacija Lietuvos ekonomikai bus koncentruoja antrame ketvirtyje. Matysime vidaus paklausos augimą, o juodžiausias dugnas jau praeityje. Stebėdami atsiskaitymus mokėjimų kortelėmis matome atsigavimą.
Lietuvos BVP pokyčiai bus panašūs ar mažesni nei euro zonos ekonomikos kritimas, priešingai nei praėjusios krizės metu, kai Baltijos šalys išsiskyrė itin dideliu kritimu. Šįkart būsime teigiami pavyzdžiai, kaip valstybės tinkamai pasitikusios krizę ir visai neblogai ją suvaldžiusios“, – savo prognozėmis ketvirtadienį dalijosi N. Mačiulis.
Mauricas: šiuo metu turime tris krizes
„Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad ekonomikos atsigavimas bus žymiai spartesnis nei 2009 m.
Anot Ž. Maurico, šiuo metu turime tris krizes: sveikatos apsaugos, likvidumo bei bankroto ir nedarbo.
„Sveikatos apsaugos krizę lėmė viruso epidemija, su ja esą tvarkomasi pakankamai gerai. Lietuvoje praktiškai tokios krizės kaip ir nelabai turėjome, nes laiku užbėgome įvykiams už akių – įvedėme karantiną, todėl atvejų skaičius nebuvo didelis“, – pasakoja ekonomistas.
Tačiau karantinas lėmė likvidumo krizę. Karantino metu pastebima, kad žmonės skirtingose vietose perka maistą. Kovą mažmeninė prekyba maisto prekėmis išaugo 6 proc., o restoranų ir kavinių veikla krito 45 proc. Todėl, anot Ž. Maurico, restoranams ir kavinėms tai yra likvidumo krizė, nes dėl karantino negali vykdyti veiklos.
Kaip jis pažymi, tai tampa problema, kai tie pokyčiai yra negrįžtami. Tuomet pereinama į bankroto ir nedarbo krizę.
„Šiuo metu nedarbo lygis lipa į viršų, balandžio mėn. turime 11 proc. nedarbo lygį“, – pažymi ekonomistas ir pastebi tendenciją, kad jis auga.
„Likvidumo krizės fronte nesiseka taip gerai, neturėjome pasiruošę mechanizmų kaip Šveicarija, kuri išdalijo 20 mlrd. Eur. verslui. Lietuva skaičiuoja paramą dešimtimis milijonais, todėl atsiliekame“, – sako „Luminor“ ekonomistas.
Anot jo, esmė yra trečioji stadija – bankroto ir nedarbo krizė, kurią gaubia tirštas rūkas. Situaciją prognozuoti sunku, mat niekas nežino, kaip vystysis scenarijus.
Skiriasi praeitos ir šios krizės naratyvai
Ž. Mauricas konferencijos metu palygino 2008 m. krizės naratyvą su 2020 m.: „Šį kartą ne mes sukėlėme krizę, o mistinis virusas, todėl nėra priežasties kaltinti savęs ir kitų. (...) Diržų veržimosi naratyvą pakeitė ekonomikos skatinimas, kurį itin svarbu palaikyti bent jau šiais metais. Tam tikros visuomenės grupės nesiveržia diržų, tarkim, pensininkai, bedarbiai, kurie gauna valstybės paramą, kad neišsikastų bankroto duobės ir nepadidintų nedarbo krizės."
Verslo naratyvas, anot jo, taip pat kitoks – verslas nebekalba, kad reikia mažinti atlyginimus, dabar didžioji dalis sako, kad tai galimybė investuoti į savo verslo automatizavimą ar IT sistemas, kurios palengvintų prekių ir paslaugų nuotolinį pardavimą. Tai esą suteikia vilties, kad masinio atlyginimų kritimo išvengsime.
Šįkart būsime arčiau vokiečių ir ispanų
Pasak ekonomisto, vokiečiai išvengė nedarbo lygio augimo 2008 m. Lietuvos situacija tuo metu buvo itin dramatiška – nedarbo lygis išaugo 8 proc., o Ispanijos – 6,6 proc.
Tuo metu Tarptautinis valiutų fondas 2020 m. Lietuvai prognozuoja tik nedidelį nedarbo lygio augimą (2,6 proc.), Ispanijai – pakankamai drastišką situaciją (6,7 proc.). Vis dėlto šįkart Lietuva esą yra arčiau vokiečių, kurių, kaip prognozuojama, nedarbo lygis išaugs tik 0,7 proc.
„Nedarbo lygis per kelis metus išaugo kelis kartus, atstatyti nedarbo lygį užtrunka aštuonerius metus. Ką prarandame per vieną mėnesį, reikės 4 mėn. atstatyti į tą patį lygį“, – aiškina ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, šiuo atsigavimo metu itin svarbu nenueiti klystkeliais, išlaikyti atvirą ekonomiką prekybai, nedidinti valstybinio reguliavimo, ypač perteklinio. Taip pat svarbu vengti ekonomikos skatinimo lėšų iššvaistymo: jei lieka atliekamų pinigų – reikia grąžinti atgal į biudžetą.
Ekonomistas taip pat pažymi, kad perteklinio perskirstymo didinimas nėra teisingas kelias Lietuvai, nes galime sulaukti Graikijos scenarijaus. Taip pat reikia kontroliuoti šešėlio ir korupcijos augimą.
Jei viso to laikysimės, Ž. Maurico nuomone, didelė galimybė išlipti iš krizės su mažesniu nuostoliu nei ES vidurkis.
„Jei ekonomikos kritimas bus didesnis, tai reikš, kad mes kažką vėl darėme blogai“, – apibendrina Ž. Mauricas.
