A. Pranckevičius sako, jog EK išvados tikrai neturėtų stebinti. Jau dabar akivaizdu, kad šalims seksis skirtingai.
„Turbūt prognozės, kurios buvo paskelbtos, nieko nenustebino. Visi žinome, kad laukia didelė ekonominė recesija. Tie skaičiai yra pirmieji, jie turbūt dar nevisiškai tikslūs, nes rodo tik kovo mėnesį, matysime, kai bus ir balandžio skaičiai, bet jau dabar matyti, kad Europos Sąjunga (ES) patirs didžiausią recesiją savo istorijoje, kuri, mūsų prognozavimu, šiemet sieks apie 7,7 proc.
Kitąmet, tikimės, ekonomika vėl augs apie 6 proc. Tai reiškia, kad krytis bus didelis ir skaudus, bet atsigavimas taip pat neturėtų užtrukti, ypač jeigu valstybės prasmingai panaudos beprecendentę ekonominio stimulo programą ir suvaldys nedarbą, kuris auga, tačiau gali augti mažiau nei 2008–2009 metais. Problema ta, kad Europa yra labai skirtinga ir skirtingai dorojasi ne tik su pandemija, bet ir ekonomine krize, todėl iš ekonominės krizės šalyse išsivaduojama skirtingai“, – sako A. Pranckevičius.
Kada tikėtis atsigavimo
N. Mačiulis taip pat įvertino EK prognozes ir tikina, jog BVP antrąjį ketvirtį sumažės apie dešimt procentų. Anot jo, atsigavimo galima tikėtis antrą šių metų pusmetį.
„Susiduriame su tokia krize, kurios modernioje istorijoje neturėjome, kuri ekonomikos vadovėliuose nebuvo aprašyta, iš esmės ekonomikos istorija yra rašoma, taigi daug aiškumo šiomis aplinkybėmis nėra. Mes, stebėdami įvairius rodiklius, tokius kaip elektros suvartojimas, atsiskaitymai kreditinėmis kortelėmis, nedarbo lygio augimas, jau turime neblogą supratimą, kaip atrodys antrasis šių metų ketvirtis.
Mūsų supratimu, BVP antrąjį ketvirtį sumažės apie dešimt procentų, bet, baigiantis karantinui ir Lietuvoje, ir kitose ES šalyse, jau galima tikėtis atsigavimo antrą šių metų pusmetį, ypač turint omenyje, kad labai palanki skatinanti Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politika, – tiek žemos palūkanos, tiek didinama pinigų pasiūla.
Beveik visos valstybės taiko fiskalinio skatinimo priemones, didina biudžeto deficitus, kartais mažina mokesčius, didina socialines išmokas, padeda įmonėms. Mes manome, kad tokio didelio kritimo, kaip prognozuoja Europos Komisija, nebus, bet įdomiausia tai, kad Lietuva neišsiskiria iš Europos Sąjungos, ypač iš eurozonos valstybių. Net manome, kad Lietuvos ekonomika šiemet galėtų susitraukti šiek tiek mažiau nei eurozonos, priešingai nei 2008–2009 metais“, – sako ekonomistas.
Juodžiausias periodas praėjo
Tiesa, N. Mačiulis nemano, kad Lietuvai seksis prasčiau nei kaimyninėms valstybėms, o tai buvo pastebėta EK išvadose. Anot jo, šiuo metu Lietuvos ekonomika užima geresnes startines pozicijas nei Latvija ar Estija.
„Mūsų ekonomistai nemano, kad Lietuvos ekonomikos susitraukimas bus didesnis nei Latvijos ar Estijos. Žiūrint iš ekonomikos struktūros perspektyvos, tiek užsienio prekybos perteklius, įmonių, gyventojų balansas, konkurencingumo rodikliai rodo, kad mes užimame geresnes startines pozicijas negu kaimyninės valstybės. Mūsų viena iš silpnesnių pusių galbūt yra ta, kad vyriausybės gelbėjimo planas gana lėtai įgyvendinamas, ypač paskolų garantijos. Iš gražiai skambančio vieno milijardo eurų dabar paskirstyta tik trys procentai“, – aiškino N. Mačiulis.
Anot jo, tam tikra prasme juodžiausias periodas jau praėjo, tačiau laukia iššūkis transporto sektoriuje.
„Pasikartosiu, kad, žiūrint į atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis, į kreditavimo apimtis, galima teigti, jog kalbant bent jau apie vidaus paklausą juodžiausias momentas yra praeityje. Dabar didžiausias neapibrėžtumas – kaip bus paveiktas transporto sektorius, Lietuvos eksportuotojai, nes visa eurozona patiria gilią recesiją. Šiuo atveju svarbus vaidmuo tenka Europos Komisijai ir Europos lyderiams, kurie šiuo metu derasi dėl pagalbos paketo“, – sako ekonomistas.
Kai kurias bėdas dabar matome ryškiau
Kalbėdamas apie nedarbą, A. Pranckevičius pabrėžė, kad pandemija tik išryškino šią Lietuvos žaizdą.
„Tas nedarbo augimas jau yra nuo gana aukšto dabartinio procento – nuo beveik aštuonių. Tai rodo, kad ir prieš pandemiją buvo struktūrinių problemų, jos neišspręstos, todėl, kalbant apie socialinę atskirtį, skurdą, apie ką ir kalbama kasmet, jeigu situacija buvo prasta prieš pandemiją, tai pandemija gali dar labiau sustiprinti šias problemas.
Svarbu, kad parama kuo greičiau pasiektų labiausiai pažeidžiamas grupes, – žmones, kurie patiria nedarbą, o taip pat ir sektorius, kurie yra labiausiai pažeidžiami, – maisto, pramogų, kelionių, žemės ūkio ir žuvininkystės. Visiems sektoriams komisija atskirai pristato pagalbos paketus su aiškiomis programomis. Tada valstybės jau nukreipia paramą į tuos sektorius. Iš esmės situacija Lietuvoje panaši į kitų valstybių, svarbiausia – iš šios krizės išsivaduoti nepadidinus socialinės atskirties bei nelygybės ir kaip įmanoma greičiau suteikus pagalbą“, – sako A. Pranckevičius.
Emigracijos bangos nesitiki
Paklausus ekonomisto N. Mačiulio, ar visos išvardytos problemos gali reikšti, kad žmonės tiesiog norės pabėgti iš Lietuvos, pašnekovas sako nematantis tam priežasčių. Anot jo, kai kurios šalys, kurios ilgus metus taip vilioja emigrantus, gali kur kas prasčiau susitvarkyti su krize.
„Mažai tikėtinas scenarijus, nes nedarbo lygis tikrai neturėtų pakilti tiek, kiek pakilo 2008–2009 metais. Tuomet pasiekė beveik dvidešimt procentų. Mes prognozuojame, kad dabar tie trisdešimt tūkstančių naujų bedarbių, jau turbūt didžioji dalis įmonių atsisakė tų darbuotojų, kurių matė, kad šiemet nereikės. Dar gali kilti problemų iš pramonės sektoriaus, bet tikrai negali būti tokio paties nedarbo šuolio. Kitas aspektas, ką rodo EK duomenys, kad kitais metais, o gal ir šių metų pabaigoje, galima tikėtis ekonomikos atsigavimo.
Tai reiškia, kad bus pradėtos kurti naujos darbo vietos, tie bedarbiai gali būti integruoti į darbo rinką Lietuvoje, todėl jiems nereikės ieškoti darbo užsienyje. Trečias dalykas tas, kad yra daug populiarių emigrantų išvykimo krypčių, kurios turbūt patirs didesnę recesiją ir turės didesnį nedarbo lygį. Kaip pavyzdys galėtų būti Norvegija, kur nedarbo lygis pakilo aukščiausiai nuo Antrojo pasaulinio karo. Tai tikrai nebus patraukli valstybė, į kurią galėtų vykti Lietuvos emigrantai, todėl mes manome, kad šiemet tikrai nebus emigracijos šuolio, – gali išlikti panašios tendencijos kaip ir pastaraisiais metais“, – sako ekonomistas.
Bijokime kainų kritimo, o ne didėjimo
Tiesa, daugelis žmonių baiminasi, kad netrukus gali kilti kainos, o tada gerokai pasunkėtų kai kurių žmonių gyvenimas. Vis dėlto, ekonomisto teigimu, bijoti reiktų kai ko kito.
„Žema infliacija – didžiulė bėda. Kalbant apie ekonomiką, tai yra didžiulių bėdų – nepakankamos paklausos – atspindys. Tai yra situacija, kai įmonės kai kuriais atvejais priverstos mažinti kainas, kai neturi už ką didinti atlyginimų, kurti naujų darbo vietų. Tokiomis aplinkybėmis mes turime liūdėti, kad yra tik tokia infliacija.
Pažiūrėkime į degalų kainas degalinėse – visur kainos mažėja. Tai yra nepakankamos paklausos pavyzdys, su kuo ir reikia kovoti, būtent dėl to ECB spausdina pinigus, kaip niekada anksčiau to nedarė, nustatė neigiamas palūkanas, EK irgi turbūt trilijoną eurų pasiūlys, kad padidėtų kainų augimas, padidėtų infliacija, atsirastų išteklių atlyginimams augti ir darbo vietoms kurti. Supraskime, kad dabar problema yra ne infliacija, o defliacija – bijokime kainų kritimo, o ne jų didėjimo“, – sako ekonomistas.
EK prognozės
EK prognozuoja, kad, nors ir jaučiamas greitas bei visapusiškas politinis atsakas, tiek ES, tiek nacionaliniu lygmeniu šiais metais ES ekonomika patirs istorinį nuosmukį.
Išsamiau galite skaityti šiame tekste – EK pateikė naujausias prognozes.
2020 m. EK pavasario ekonomikos prognozė nurodo, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai 7,7 proc., o 2021 m. augs 6,3 proc. Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika sumažės 7,4 proc., o 2021 m. augs maždaug 6,1 proc. Ekonomikos augimas ES ir euro zonos prognozės buvo sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais, palyginti su 2019 m. rudens ekonomikos prognoze. Pandemija neabejotinai ištiko visas valstybes nares, ekonomika susitrauks nuo -4,3 proc. Lenkijoje iki -9,7 proc. Graikijoje. EK prognozuoja, kad Lietuvoje 2020 m. BVP sumažės 7,9 proc., o 2020 m. augs 7,4 proc.
„Europos Komisijos makroekonominės prognozės yra artimos šių metų balandžio mėnesį Finansų ministerijos parengtam ekonominės raidos scenarijui, numatančiam, kad 2020 metais tikėtinas didesnis nei 7 proc. BVP nuosmukis. Siekdami sušvelninti pandemijos padarinius Lietuvos ekonomikai, taikome skatinimo priemonių planą, kurio svarbą ekonomikai atsigauti įvertino ir Europos Komisija. Visi tikimės, kad mūsų šalies ekonomika atsigaus jau ateinančiais metais“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Kaip nurodo Finansų ministerija, EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį šių metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės. Eksporto atsigavimas priklausys nuo Šiaurės Europos valstybių ekonominės raidos.
