„Tai ypač tampa problemiška COVID-19 pandemijos sąlygomis, kai plečiamos kavinių ir kitų viešojo maitinimo vietų aptarnavimo vietos (zonos), lauke yra vienintelė galimybė viešojo maitinimo įstaigai veikti ir kartu užtikrinti jos klientų saugumą“, – sako projekto autoriai.
Priėmus siūlomą projektą, įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, prekiaujantiems alkoholiniais gėrimais stacionariosiose viešojo maitinimo vietose, jų turima neterminuota mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencija suteiktų teisę aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose), tačiau savivaldybės taryba galėtų nustatyti kitą didesnį atstumą seniūnijos, kurios teritorijoje yra stacionari viešojo maitinimo vieta, teritorijos ribose. Savivaldybių tarybos taip pat išlaikytų teisę uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis bei turėtų galimybę apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais lauko sąlygomis laiką, trukmę ir nustatyti mažesnį parduodamų alkoholinių gėrimų etilo alkoholio koncentracijos dydį.
Šiuo metu Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta, kad neterminuotą mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licenciją turinčios įmonės gali aptarnauti pirkėjus lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose, nebent savivaldybės taryba nustato mažesnį atstumą arba iš viso uždraudžia prekybą lauko sąlygomis.
