Pakete yra Užimtumo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Išmokų vaikams, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymų projektai.

Seimo nariai posėdyje didele balsų persvara pasisakė už projektus. Dėl visų pasiūlymų, išskyrus vienkartinę išmoką, pasisakiusiųjų „prieš“ nebuvo.

Už tai, kad pensininkams rugpjūtį būtų išmokėti 200 eurų, balsavo 88 parlamentarai, 6 susilaikė, o 8 balsavo prieš. Tai – Mantas Adomėnas, Virgilijus Alekna, Eugenijus Gentvilas, Arvydas Anušauskas, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Gintaras Steponavičius, Algirdas Sysas ir Aušrinė Armonaitė.

„Panašu, kad rinkimai šiek tiek aptemdė protą ir biudžetas pasidarė nebesvarbus. Valdantieji sakys: tai ką – jums gaila? Tai aišku, negaila, bet kur sustoti? Gal ne milijardą, o du milijardus išleiskim? Gal ne du, o tris, keturis? Juk negaila“, – prieš balsavimą svarstė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mykolas Majauskas.

Jis pastebėjo, kad Seimas šiuo metu, norėdamas išleisti milijardus eurų, neturi tvirtinti jokio biudžeto.

„Kada taip buvo pastarąjį kartą? Prašau priminti, gerbiamieji. Aš jums priminsiu, kad Konstitucija sako labai aiškiai: Seimas tvirtina valstybės biudžetą ir prižiūri, kaip jis yra vykdomas“, – kalbėjo M. Majauskas ir pridūrė, jog Seimo Teisės ir teisėtvarkos departamentas aiškiai nurodė, kad negalima priimti aptariamų išmokų, nepatvirtinus biudžeto įstatymo.

„Turime matyti, kaip atrodo skola, deficitas. Turime matyti visą finansinę situaciją. Galbūt nuspręsime, kad milijardas yra per mažai, o gal ir to negalime sau leisti“, – sakė M. Majauskas.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Tomas Tomilinas sakė, kad išsipildė sena svajonė, kai socialiniai ir ekonominiai dalykai svarstomi kartu.

„Ilgai bandėme atskirti tuos dalykus, tačiau žmogaus gyvenimas yra integralus. Jam reikia darbo pajamų, jam reikia pagalbos vystant verslą. Dabar kovą ir balandį patvirtintos priemonės yra tęsiamos, ypač jų socialinis aspektas“, – sakė jis ir pridūrė, jog pagrindinis paketo akcentas skiriamas darbo vietų kaštams padengti.

T. Tomilinas dar sakė, kad tik viena iš pakete esančių priemonių yra laikina.

„6 mėnesius po karantino, sprendžiant klausimą dėl paramos ar kompensacijų, mes nevertinsime žmonių turto. Tai labai galinga nuostata, ji, žinoma, turi būti laikina. Džiaugiuosi, kad pavyko sutarti dėl papildomos pastovios priemonės, jog 3 mėnesius būtų nevertinamas turtas.

T. y., kai sunkumų patyrusi šeima ateina prašyti paramos ir sako, kad jai reikia pagalbos, 3 mėnesius ji gaus paramą ir galės parduoti turimą priekabą ar mašiną, sodo namelį, kad pinigai atkeliautų greičiau, nei galima gauti turint turto“, – sakė jis.

Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, juos dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.

Subsidijos po karantino

Kaip rašoma Užimtumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kiekviena karantino diena reiškia apie 2 tūkst. prarandamų darbo vietų, o tai savo ruožtu reiškia prarandamus mokesčius ir maždaug 43 mln. mokesčių „skylę“. Todėl siūloma subsidijas iš prastovų grįžusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai siektų 100–30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai popieriuje. Pirmais 2 mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus 2–50 proc. ir paskutinius 2 mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama 6 mėnesius po karantino.

Šių subsidijų galėtų tikėtis darbdaviai, kurie per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų arba prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas, taip pat tie, kurie patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Jei įmonė būtų įtraukta į bendro socialinės apsaugos ir darbo bei ekonomikos ir inovacijų ministrų patvirtintą veiklų, orientuotų į pažangių technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos Sąjungos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą, sąrašą, ji galėtų pasinaudoti didesne subsidija, kuri siektų 100–30 proc., bet jos viršutinė riba būtų aukščiau – pirmus 4 mėnesius siektų iki 1214 eurų popieriuje, o kitus 2 „lubos“ nusileistų iki 303,50 eurų.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, šiai priemonei įgyvendinti reikės 381 mln. eurų.

Be to, jei įmonė neskubėtų priimti darbuotojų ilgam laikui ir būtų linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija siektų 100–50 proc. ir būtų mokama tik 4 mėnesius ir ne daugiau nei 303,50 eurų popieriuje.

Subsidijos galėtų būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova. Kitais atvejais subsidija būtų skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo. Šioms priemonėms įgyvendinti reikės 25,45 mln. eurų.

Pagalba norintiems dirbti

Užimtumo įstatyme siūloma palengvinti sąlygas norintiems gauti vienkartinę paramą savo darbo vietai steigti. Dabar iki 18,8 tūkst. eurų gali gauti sunkiausią ar vidutinę negalią turintys bedarbiai ar bedarbiai iki 29 metų, o norima, kad pinigus galėtų gauti ir lengvą negalią arba 45–55 proc. darbingumo turintys asmenys.

Taip pat darbo vietas steigiančių įmonių ketinama neprašyti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to. Darbo vietų steigimo priemonėms įgyvendinti numatoma skirti 5,65 mln. eurų.

Siūloma, kad pagal pameistrystės sutartis dirbantiems asmenims būtų galima gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją (iki 910,50 Eur popieriuje), o juos mokantiems meistrams – iki 20 proc. (neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio). Vyriausybė taip pat norėtų, kad profesinis mokymas, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą, būtų finansuojamas iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti.

Paramos mokymuisi priemonėms finansuoti numatyta 10,22 mln. eurų. Galiausiai norima įvesti naują darbo paieškos išmoką. Paaiškinama, kad šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje užregistruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau ir jie gali netekti jos dėl pandemijos laiku nesusiradę darbo. Siūloma, kad naujoji išmoka negaunantiems nedarbo siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Darbo paieškos išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius. Skaičiuojama, kad joms išmokėti reikės 265 mln. eurų.

Pagalba nepasiturintiems

Vyriausybė dar siūlo, kad teisė į piniginę socialinę paramą atsirastų, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20–40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties. Siūloma, kad vienišam asmeniui pašalpa padidėtų 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.

Pašalpos gavėjui įsidarbinus, socialinė pašalpa ir toliau galėtų būti mokama, padidėtų jos dydžiai: 100 proc. pirmus 3 mėnesius, 80 proc. kitus 3 mėnesius, 50 proc. 6 mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus būtų mokama 12 mėnesių. Skaičiuojama, kad visoms šioms priemonėms įgyvendinti reikės 54,2 mln. eurų, o piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų.

Taip pat norima, kad vienam gyvenančiam asmeniui būtų kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, šeima už šildymą mokėtų 21,25 euro, o išlaidos, viršijančios šią sumą, būtų kompensuojamos.

Galiausiai siūloma, kad 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir atšaukus karantiną nebūtų vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos. Socialinio būsto srityje norima sutrumpinti socialinio būsto laukimo terminus iš pradžių iki 5 metų, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalėtų užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalėtų kompensuoti faktines rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas.

Kartu norima nustatyti minimalų būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kuris būtų 32 eurai per mėnesį asmeniui. Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto), socialinis būstas būtų skiriamas ne eilės tvarka. Šioms priemonėms 2020 metais numatoma papildomai skirti 0,33 mln. eurų, o 2021 metais – apie 1,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

200 eurų pensininkams

Kaip rašoma projektų aiškinamajame rašte, kai kurie asmenys dėl Lietuvoje paskelbto karantino prarado dalį pajamų arba iš viso jų neteko. Dėl to siūloma senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką, kuri būtų išmokama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar pensija netekus maitintojo, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Šią išmoką ketinama išmokėti rugpjūtį. Ją išmokėti 910 tūkst. asmenų valstybės biudžetui kainuos 182 mln. eurų.

Vaiko pinigai

Vyriausybės pakete dar yra pasiūlymas, kad, vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, būtų atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas. Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui.

Toks palengvinimas galiotų dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos. Skaičiuojama, kad papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų, o tam reikės 7,92 mln. eurų.