Koronavirusas verslui tapo neregėtu iššūkiu ir savotišku egzaminu, kuris patikrino, kaip įmonės išnaudoja šiuolaikines technologijas, kai darbuotojams tarpusavyje ir su klientais tenka bendrauti vien nuotoliniu būdu. Darbas ne biure, o namuose dar niekada nebuvo toks aktyvus. Per ilgas karantino savaites žmonės prisitaikė prie pasikeitusių sąlygų, tačiau dalis pripažįsta – pasiilgo biuro aplinkos, gyvų emocijų ir trumpų pokalbių per kavos pertraukėles.
Lietuvoje gerai žinomų įmonių atstovai tikina, kad karantino metu išmoktos pamokos neišvengiamai turės įtakos tolesnei komandų veiklai ir greičiausiai taip, kaip dirbome iki šiol, nebedirbsime dar ilgai.
Net ir po karantino dirbs nuotoliniu būdu
Kaip rašoma pranešime spaudai, „Lietuvos draudimas“ net ir po karantino iš dalies rinksis nuotolinį darbą.
„Net ir pasibaigus karantinui ketiname organizuoti darbą taip, kad dalis darbuotojų visuomet dirbs iš namų, vėliau – kita dalis. Turime suprasti, kad taip, kaip dirbome iki šiol, nebus niekuomet. Todėl taip pat jau priėmėme sprendimus dėl visų technologinių priemonių atnaujinimo jas keičiant į visiškai tinkamas nuotoliniam darbui“, – sako įmonės Personalo departamento direktorė Virginija Mikutaitė.
Pasak V. Mikutaitės, jau dabar aišku, kad atšaukus karantiną, „Lietuvos draudimo“ darbuotojai biuruose, kurie neturi tiesioginio kontakto su klientais, nuotoliniu būdu papildomai dirbs 2 savaites. Po šio laikotarpio bendrovės departamentų direktoriai spręs, kaip kiekviename jų turi būti organizuojamas darbas. Visus susitikimus toliau nuspręsta organizuoti nuotoliniu būdu.
Kad būtų saugiau, vienu metu į biurą galės grįžti ne daugiau kaip 50 proc. visų įmonės darbuotojų. Rizikos grupei priklausančių asmenų (vyresnių nei 60 metų ir (arba) sergančių lėtinėmis ligomis) bus prašoma dar kurį laiką likti dirbti namuose.
„Sunegalavusiems darbuotojams siūlome pasinaudoti 1–2 dienų tikslinėmis atostogomis, kurias dar vadiname sveikadieniais“, – prideda V. Mikutaitė.
Vienu metu biure – tik dalis darbuotojų
Paskelbus karantino pabaigą, telekomunikacijų bendrovė „Telia“ savo darbuotojus į biurus taip pat sugrąžins palaipsniui, paskutiniai į biurus grįš rizikos grupėms priklausantys darbuotojai. Vien Vilniuje esančioje centrinėje „Telia“ būstinėje įprastai dirbdavo daugiau kaip 1,2 tūkst. darbuotojų. Visoje Lietuvoje „Telia“ turi daugiau kaip du tūkstančius darbuotojų.
„Pasibaigus karantinui biuruose pradės dirbti tik 25 proc. darbuotojų, per kitas dvi savaites grįš dar ketvirtadalis. Ir tik tada galės grįžti visi darbuotojai. Vadovai ir jų komandos galės pačios nuspręsti, kaip organizuoti darbus, atsižvelgiant į jų veiklos pobūdį ir poreikius“, – sako „Telia“ verslo užtikrinimo ir transformacijos vadovas Vytautas Bučinskas.
Organizuojant darbuotojų grįžimą į biurus, pirmiausia verslas turės atsižvelgti į keliamus oficialius reikalavimus darbo sąlygoms, pavyzdžiui, užtikrinti ne mažesnį nei 2 metrų atstumą tarp darbo vietų.
„Centriniame „Telia“ biure nėra kabinetų, žmonės dirba atvirose erdvėse, taigi atstumo reikalavimų laikytis lengviau. Neplanuojame atsisakyti ir darbo vietų rotacijos, nes kiekvienas darbuotojas gaus asmeninę klaviatūrą ir kompiuterio pelytę, o darbo vietos bus kasdien dezinfekuojamos“, – sako „Telia“ atstovas.
Taip pat bendrovė numato laikinai uždaryti žaidimų ir kai kurias kitas erdves, o poilsio ir maitinimosi vietose žmonės turės laikytis nustatytų saugumo reikalavimų. Biuruose visur bus iškabintos instrukcijos, kiekvienoje patalpoje bus dezinfekcinis skystis, o specialios durų rankenos ir kitos priemonės biuruose bus diegiamos jau artimiausiu metu.
Įkurtuvės – pagal griežtus standartus
Profesinių paslaugų bendrovė „EY“ prieš daugiau nei porą metų buvo suplanavusi Vilniuje persikelti į naują biurą. Šių metų pavasarį numatytos įkurtuvės sutapo su karantino pradžia, tačiau įvyko.
„Persikėlėme sklandžiai ir operatyviai, nes atsižvelgdami į situaciją viską kruopščiai suplanavome. Tiesa, dabar biuras yra gana tuščias – išimtiniais atvejais ateina vienas kitas darbuotojas, o visas darbas su klientais ir komandose vyksta nuotoliniu būdu“, – sako „EY“ Korporatyvinių reikalų vadovė Baltijos šalyse Lina Gvazdauskaitė.
Vadovaujantis pasauline „EY“ tinklo rekomendacija, įmonės Baltijos šalyse dar kovo 12 dieną sudarė krizių valdymo komitetą, kuris koordinavo biurų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje veiklą.
Anot jos, įmonės krizių valdymo komitetas seka Baltijos šalių vyriausybių sprendimus, ir planuoja, kad darbuotojai galėtų palaipsniui pradėti dirbti biuruose. Derinami ir ilgalaikės perspektyvos saugaus darbo biuruose planai.
„EY“ tinklas globaliu mastu patvirtino standartus, į ką būtina atsižvelgti atnaujinant biurų veiklą visame pasaulyje. Naujoji tvarka skirta užtikrinti, kad biuruose dirbtų COVID-19 nesergantys žmonės; būtų apribota rizika užsikrėsti virusu per kelionę į darbo vietą ir iš jos; biure būtų išlaikomas saugus atstumas tarp kolegų; biure įgyvendinti aukštesni švaros ir higienos standartai – nuo rankų dezinfekcijos ir patalpų valymo iki vėdinimo sistemų; būtų užtikrinta, kad įmonė laikosi visų šalyje galiojančių reikalavimų, susijusių su viruso prevencija“, – vardija L. Gvazdauskaitė.
L. Gvazdauskaitė pamini, kad saugumo reikalavimuose numatyta, kad iš pradžių biuruose galės būti užimta ne daugiau kaip 30 proc. darbo vietų. Darbuotojai privalės dėvėti kaukes, nebus pokalbių prie kavos ir kitokių susibūrimų. Kolegoms taip pat teks įprasti ne tik prie didesnio socialinio atstumo, bet ir kasdien sėdėti vis kitoje vietoje, kad stalas, prie kurio vakar dirbo, bent parą pabūtų švarus ir tuščias.
Atnaujintos rekomendacijos, kaip organizuoti darbą biuruose
Vadovaujantis naujausiomis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) rekomendacijomis, įstaigų, įmonių ir organizacijų vadovai turi užtikrinti, kad įstaigoje dirbtų tik sveiki darbuotojai, neturintys ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, ūmių žarnyno infekcijų ir kitų užkrečiamųjų ligų požymių. Perspėjama, kad darbuotojų sveikata turi būti nuolat stebima.
„Darbo vietos turėtų būti įrengtos taip, kad tarp darbo vietų būtų ne mažesnis kaip 2 metrų atstumas arba darbo vietos turi būti atskirtos pertvaromis. Siekiant užtikrinti, kad kuo mažiau darbuotojų dirbtų toje pačioje patalpoje, darbo vietas rekomenduojama įrengti posėdžių salėje, valgykloje, kitose iki tol nenaudojamose įstaigos patalpose. Be to, turėtų būti apribotas darbuotojų kontaktas, taip pat sureguliuotas darbuotojų pertraukų laikas, siekiant sumažinti žmonių, kurie vienu metu dalijasi kavine, personalo kambariu ar virtuve, skaičių. Esant poreikiui, susirinkimai, pasitarimai turėtų būti organizuojami nuotoliniu būdu“, – rašoma ministerijos tinklalapyje.
Šalia įėjimų į įstaigą ir įstaigos patalpose turėtų būti sudaryta galimybė rankų dezinfekcijai, patalpos turėtų būti vėdinamos ne rečiau kaip 1 kartą per valandą plačiai atidarius langus. Dažnai liečiamus paviršius rekomenduojama valyti paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
