2020 m. EK pavasario ekonomikos prognozėje nurodoma, kad euro zonos ekonomika 2020 m. susitrauks rekordiškai 7,7 proc., o 2021 m. augs 6,3 proc.
Prognozuojama, kad 2020 m. ES ekonomika sumažės 7,4 proc., o 2021 m. augs maždaug 6,1 proc. Ekonomikos augimas ES ir euro zonos prognozės buvo sumažintos maždaug devyniais procentiniais punktais, palyginti su 2019 m. rudens ekonomikos prognoze.
Pandemija neabejotinai ištiko visas valstybes nares, ekonomika susitrauks nuo -4,3 proc. Lenkijoje iki -9,7 proc. Graikijoje. EK prognozuoja, kad Lietuvoje 2020 m. BVP sumažės 7,9 proc., o 2020 m. augs 7,4 proc.
„Europos Komisijos makroekonominės prognozės yra artimos šių metų balandžio mėnesį Finansų ministerijos parengtam ekonominės raidos scenarijui, numatančiam, kad 2020 metais tikėtinas didesnis nei 7 proc. BVP nuosmukis. Siekdami sušvelninti pandemijos padarinius Lietuvos ekonomikai, taikome ekonomikos skatinimo priemonių planą, kurio svarbą ekonomikos atsigavimui įvertino ir Europos Komisija. Visi tikimės mūsų šalies ekonomikos atsigavimo jau ateinančiais metais“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Kaip nurodo Finansų ministerija, EK prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika didžiausią žalą patirs antrąjį šių metų ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį laukiamas spartus atsigavimas. Vidaus paklausą šiemet neigiamai veiks sumažėjusios namų ūkių pajamos ir ribotos skolinimosi galimybės. Eksporto atsigavimas priklausys nuo Šiaurės Europos valstybių ekonominės raidos.
„Šiame etape galime tik preliminariai parodyti koronaviruso šoko mastą ir sunkumus mūsų ekonomikai. Nors staigus nuosmukis pasaulio ekonomikai bus daug sunkesnis nei finansinė krizė, poveikio gilumas priklausys nuo pandemijos raidos, mūsų sugebėjimo saugiai pradėti ekonominę veiklą ir po jos vėl atsigauti. Tai yra simetriškas šokas: paveiktos visos ES šalys ir prognozuojama, kad visi patirs nuosmukį. ES ir valstybės narės jau susitarė dėl ypatingų padarinių švelninimo priemonių. Mūsų kolektyvinis atsigavimas priklausys nuo nuolatinio tvirto ir suderinto atsako ES ir nacionaliniu lygiu“, – cituojamas EK viceprezidentas Valdis Dombrovskis.
Nedarbas augs, sunkiausia paslaugų sektoriuje
Kaip rašo EK, koronaviruso pandemija smarkiai paveikė vartotojų išlaidas, pramonės produkciją, investicijas, prekybą, kapitalo srautus ir tiekimo grandines. Tikimasi, kad atsigauti padės laipsniškas karantino švelninimas. Tačiau nesitikima, kad ES ekonomika visiškai padengs šių metų nuostolius iki 2021 m. pabaigos.
Investicijos išliks menkos, o darbo rinka nebus visiškai atsigavusi. Nors trumpalaikio darbo schemos, atlyginimų subsidijos ir parama verslui turėtų padėti apriboti darbo vietų praradimą, koronaviruso pandemija turės didelį poveikį darbo rinkai, praneša EK.
Prognozuojama, kad nedarbo lygis euro zonoje padidės nuo 7,5 proc. 2019 m. iki 9,5 proc. 2020 m., o vėl sumažės iki 8,5 proc. 2021 m.
ES nedarbo lygis padidės nuo 6,7 proc. 2019 m. iki 9 proc. 2020 m., o vėliau 2021 m. sumažės iki maždaug 8 proc.
Lietuvoje nedarbo lygis šiais metais didės iki 9,7 proc., o 2021 sieks 7,9 proc.
EK praneša, kad kai kuriose ES narėse nedarbas padidės žymiai labiau nei kitose. Karantinas labiausiai paveiks paslaugų sektoriaus darbuotojus, ypač savarankiškai dirbančiuosius asmenis. Šiuo metu į darbo rinką įsitraukiantiems jaunuoliams taip pat bus sunkiau užsitikrinti pirmąjį darbą.
Kainų augimas nebus toks didelis
EK nuomone, vartojimo prekių ir paslaugų kainos augs lėčiau nei pastaraisiais metais dėl mažesnio spaudimo darbo užmokesčiui, pigesnių energijos prekių, kritusios paklausos. Kaip rašom EK pranešime, tai turėtų daugiau nei kompensuoti kainų kilimą, kurį sukėlė tiekimo sutrikimai dėl pandemijos.
Prognozuojama, kad infliacija euro zonoje, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), bus 0,2 proc. 2020 m. ir 1,1 proc. 2021 m.
ES prognozuojama, kad infliacija bus 0,6 proc. 2020 m. ir 1,3 proc. 2021 m.
Lietuvoje kainų augimas 2020 metais sieks 0,8 proc., o 2021 – 1,5 proc.
EK vertinimu, fiskalinio stimulo plano įgyvendinimas ir automatinės stabilizavimo priemonės padidins valdžios sektoriaus deficitą iki 6,9 proc. BVP.
Valdžios sektoriaus skola padidės iki 48,5 proc. BVP. 2021 metais numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas sumažės iki 2,7 proc. BVP, tačiau skolos santykis su BVP iš esmės nesikeis.
EK nurodo, kad pavasario prognozę užgožia didesnis nei įprasta neapibrėžtumas. Prognozė pagrįsta prielaidomis apie koronaviruso pandemijos raidą, iki balandžio 23 dienos paskelbtais duomenimis bei įvertintas paskelbtas vyriausybių politikos priemonių veiksmingumas.
„Prognozėje daroma prielaida, kad nuo gegužės mėn. bus palapsiniui švelninamas karantinas visose šalyse. Jei pandemija bus ilgesnė ir sudėtingesnė nei numatyta dabar, BVP sumažėjimas gali būti kur kas didesnis nei manyta pradiniame šios prognozės scenarijuje. Nesant stiprios ir savalaikės bendros atkūrimo strategijos ES lygiu, yra rizika, kad krizė gali sukelti rimtų bendrosios rinkos iškraipymų ir įtvirtinti ekonominius, finansinius ir socialinius skirtumus tarp euro zonos valstybių narių.
Taip pat yra rizika, kad pandemija gali sukelti drastiškus požiūrio pokyčius dėl tarptautinio bendradarbiavimo, globalių tiekimo grandinių, o tai paveiktų labai atvirą ir tarpusavyje sujungtą Europos ekonomiką.
Pandemija taip pat gali palikti randus dėl bankrotų ir ilgalaikės žalos darbo rinkai. Tarifų grėsmė pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tarp ES ir Jungtinės Karalystės taip pat gali slopinti augimą, nors ir mažesniu mastu Europos Sąjungoje nei JK“, – rašoma EK pranešime spaudai.
