Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų.

Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms. Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad į subsidiją galėtų pretenduoti visi dirbantieji savarankiškai, neatsižvelgiant į jų veiklos pradžią ir trukmę.

E. Radišauskienės teigimu, tokia išlyga paskatintų individualią veiklą registruoti visus šalies gyventojus.

„Visi, kurie net karantino metu pradėtų savarankiškai dirbti, patektų ir gautų tą išmoką“, – tvirtino viceministrė.

Komitetas taip pat pritarė keturių „valstiečių“ – Tomo Tomilino, Vidos Ačienės, Rimos Baškienės ir Valiaus Ąžuolo – pataisai, kuria siūloma skirti valstybės paramą savarankiškai dirbantiesiems, nutarusiems persikvalifikuoti ir pakeisti veiklą.

Užimtumo tarnyba žmogui skirtų subsidiją iki 11,5 minimalios algos (5025,5 euro į rankas).

Dėl Užimtumo įstatymo pataisų, numatančių ilgesnį subsidijos mokėjimą, Seimas balsuos ketvirtadienį.

Dabar į išmoką gali pretenduoti asmenys, savarankiškai dirbę bent tris mėnesius per pastaruosius vienerius metus ir neišregistravę šios veiklos iki karantino paskelbimo, taip pat jei jie turi darbo sutartis, tačiau uždirba ne daugiau kaip minimalią algą.

Subsidijos galima prašyti, jeigu savarankiškai dirbantieji turi nedidelių neatidėtų įsiskolinimų.

Subsidijas gali gauti individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų bei tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, verslo liudijimų turėtojai bei asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai) arba individualia žemės ūkio veikla.