Apie tai, kaip šiandien po sukrėtimo gyvena viena didžiausių pasaulio ekonomikų, kurios BVP pirmąjį šių metų ketvirtį traukėsi pirmą kartą po 30 metų augimo, laidoje „Delfi 11“ kalbėjomės su Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionyte.
– Žiniasklaida skelbia, kad gyvenimas Kinijoje po truputį grįžta į savo vėžes. Kaip šiandien laikosi šalis?
– Iš tiesų, nuotaikos yra optimistinės, nes vidinis karantinas kaip ir baigėsi. Grįžę iš kitų miestų, pavyzdžiui, į Pekiną, žmonės nebeturi karantinuotis, ko nepasakysi, jeigu tu, pavyzdžiui, grįši iš užsienio.
Šis savaitgalis Kinijoje buvo ilgasis, nes yra darbo dienos atostogos ir kinai nedirba 5 dienas. Per keturias, kurios jau praėjo, skaičiuojama, kad 100 mln. kinų keliavo po Kiniją ir turizmo sektoriui tai yra didžiulis palengvėjimas.
Užsidirbti gavo ir viešbučiai, ir lankytinos vietos, ir restoranai, tai buvo geras postūmis Kinijos ekonomikai.
Jau galima lankyti muziejus, galerijas, prasidės ir mažieji renginiai. Taip pat gegužės pabaigoje, tikėtina, susirinks ir Nacionalinis kongresas, tai kaip mūsų Seimo susirinkimas, kuris turėjo įvykti kovo mėnesį ir buvo atidėtas iki gegužės galo. Jeigu jau susirenka tokia didelė minia žmonių, vadinasi, manoma, kad situacija šalyje yra suvaldyta.
Pekine formuojasi automobilių spūstys, gatvės pilnos žmonių, Pekinas yra visiškai kitoks, jei jį lyginsime su vasario ar kovo mėnesio Pekinu.
– O kaip yra su verslo įmonėmis? Ar Kinijoje verslai jau dirba pilnu pajėgumu?
– Didžioji dalis verslų jau dirba, bet kai prasidėjo karantinas Kinijoje, Europa labai skundėsi, kad negauna detalių ir dalių Kinijos, tai dabar yra atvirkščiai, nes visgi globaliam pasaulyje visi esame susiję. Tai kai kurios gamyklos, netgi tos, kurios gamina plaučių ventiliavimo aparatus, skundžiasi, kad negauna detalių iš Europos. Ši grandinė neveikia taip, kaip turėtų.
Suprantama, kad atsigavimo yra daug ir tai visaip kaip yra palaikoma. Mažoms ir vidutinėms įmonėms yra duodamos lengvatos, atidedami mokesčiai, stengiamasi joms padėti. Labiausiai nukentėję yra startuoliai, kurių apie 55 proc. yra labai smarkiai nukentėję. Taip pat smarkiai nukentėjo paslaugų darbuotojai, statybų sektorius, transporto sektorius, kaip ir visame pasaulyje.
– Ar daug kinų įmonių per šią krizę bankrutavo?
– Yra ir tokių, restoranų, barų, yra ir bankrutavusių kitokių paslaugų įmonių. Kinijoje taip pat yra tokių mažų įmonių, kurioms buvo sunku išsilaikyti karantininį laikotarpį, kuris tęsėsi nuo sausio galo iki balandžio pabaigos.
Suprantama, kad išlaikyti darbuotojus buvo sudėtinga, o ypač sudėtinga su migrantais darbuotojais, kurie atvykę iš kitų šalių, kitų provincijų, kurie paprastai būna nekvalifikuota darbo jėga ir jie yra mažiausiai apsaugoti.
– Ko šiandien imasi valdžia siekdama atgaivinti šalies ekonomiką? Mums jau teko girdėti apie vaučerius ir ilgesnius nei įprasta savaitgalius, kurie tam tikro atgarsio sulaukė ir Lietuvoje.
– Kinija apie ilgesnį 2,5 dienų savaitgalį buvo kalbėjusi nuo 2015 m., bet jis niekada nebuvo įgyvendintas, bet šįkart kelios provincijos nusprendė, kad tai darys. Buvo priimti sprendimai, kad žmonės turėtų daugiau laiko važiuoti į trumpalaikes keliones, arba nueiti savo mieste apsipirkti, aplankyti laikytinus objektus arba su šeimomis papramogauti.
Kitas dalykas, kad labai metama daug pinigų ir nuolaidų į internetinę prekybą, nes kinai yra ta tauta, kuri labai mėgsta internetinę prekybą ir daug perka internetu. Todėl dabar ir užsienio kompanijos, kurios dirba Kinijoje, bando įeiti į internetinę prekybą, nes mato, kad žmonių įpročiai po karantino dar labiau keičiasi į internetinės prekybos pusę.
Šanchajus šį mėnesį bus miestas, kuriame bus galima lankyti objektus ir pirkti ik vidurnakčio. Dabar tebesitęsia internetinio pirkimo festivalis Kinijoje, kur yra labai daug nuolaidų.
Taip pat provincijos duoda vaučerius, kurie duodami tam tikram laikotarpiui, tam tikroms prekėms, taip žmonėms irgi yra siūloma pirkti, nes suprantama, kad Kinijai, turinčiai tiek gyventojų, vidinis vartojimas yra labai svarbus.
– Grįžtant prie ilgesnių savaitgalių idėjos, ką apie tai kalba patys kinai?
– Pekine ilgesni savaitgaliai dar neįvesti, yra kelios provincijos, kurios taip yra nusprendusios.
Kinija lygiai taip pat diskutuoja. Yra manymų, kad ne visiems tai tiks, kad ne visos įmonės gali tuos ilgesnius savaitgalius turėti. Vieni mano, kad bus gerai vartojimui, bet blogai gamybai, kad viską reikia labai apsvarstyti prieš įvedant.
Na, vieni įvedė, tai dabar, matyt, Kinija žiūrės į tas provincijas ir po to nuspręs, kokie buvo rezultatai ir galvos, ką daryti su kitomis (provincijomis-red. past.).
– Siekiant didinti vartojimą, žmonėms reikia turėti ir ką išleisti. Lietuvoje karantino metu sparčiai daugėja bedarbių, auga nedarbas. Ar Kinijos darbo rinka taip pat pajuto pokyčius?
– Taip, Kinijoje pagal oficialią statistiką nedarbas išaugo iki 6,7 proc. – tai, pirmojo ketvirčio duomenys. Manoma, kad per šį laikotarpį Kinijoje bus toks rezultatas, kad darbą praras apie 30 mln. žmonių.
SARS metu, buvo apie 20 mln., tačiau tai yra analitikų prognozės ir kol kas nėra aišku, kaip bus iš tikrųjų.
Įmonės visaip kaip skatinamos, kad išlaikytų darbo vietas, duodamos įvairios nuolaidos, atidedami mokesčiai.
Yra ir pašalpos, kurios Pekine bedarbiams siekia apie 257 JAV dol. žmogui, kuris nukentėjo nuo COVID-19. Žinoma, ji nėra didelė, žinant, kad Pekinas yra labai brangus miestas, ypač, jei kalbėsime apie gyvenamosios nuomos kainas.
– Ar Kinijoje kalbama apie galimą antrąją koronaviruso bangą? Ar jos baiminamasi?
– Nerimaujama dėl antros viruso bangos. Niekas nežino, kada ji galėtų būti, ar rudenį, ar vasaros gale, ir kas galėtų atsitikti.
Dabar yra daug investuojama į vakciną, į vaistų paieškas, žinoma, tai daroma ne tik Kinijoje, bet ir visame pasaulyje, bet, matyt, nuo to irgi daug kas priklausys.
Dabar, vienaip ar kitaip valstybės su virusu dorojasi ir pamažu atsidarinėja, bet kol neatsiras vakcina ir vaistai, kurie tikrai galėtų būti efektyvūs ir gerai kovojantys su virusu, matyt, tas antros bangos pavojus neišnyks.
– Nors gyvenate Pekine, tikriausiai, vis tiek stebite, kas vyksta Lietuvoje. Kaip mes, lyginant su kinais, tvarkomės dėl koronaviruso ir kaip visa situacija atrodo iš šono?
– Manau, kad tvarkomės labai neblogai. Mes matome skaičius ir Lietuva yra tarp tų valstybių, kuri, laimei, neturėjo ir sveikatos apsaugos krizės ir labai didelės įtampos. Mūsų gydytojai šaunuoliai, nes jiems teko didžiulis krūvis.
Manau, kad mes esame gana dėkingoje situacijoje, nes mūsų gyventojų tankis yra gerokai mažesnis nei Kinijoje ir mes turime daug daugiau erdvės socialiniam atsitraukimui.
Kitas dalykas, mūsų įpročiai truputėlį yra kitokie. Mes nesame italai ar ispanai. Taip, mes apsikabiname, bet mūsų fizinis kontaktas visą laiką buvo ne toks artimas.
Pavyzdžiui, kinams per šį laikotarpį teko išmokti laikyti distanciją tarp žmonių kur kas didesnę, o jie pripratę būti šalia vienas kito labai arti dėl didelio gyventojų kiekio. Jiems vieno ar dviejų metrų atstumas yra labai nauja, o mums tai daryti buvo gerokai paprasčiau.
– Kokius pagrindinius iššūkius, laukiančius Kinijos artimiausiu metu, galėtumėte išskirti?
– Manau, kad kinai dabar šalia vakcinos kūrimo, kur turi daug ambicijų būti pirmieji, akcentuoja ekonomikos atsigavimą. Galvoja, kad daugiau reikia akcentuoti į infrastruktūrą, ypač, internetinę, nes mato, kad ateitis yra būtent ten.
Jie taip pat daug galvoja apie dirbtinio intelekto kūrimą, kuris buvo panaudotas būtent ir pandemijos atveju. Jie daug naudojo dronų nustatydami židinius ir net temperatūros matavimui. Manau, kad jie tikrai investuos į technologijas ir taip pat galvoja, kaip padėti mažoms ir vidutinio dydžio įmonėms, tai jiems rūpesčių yra nemažai.
Žinoma, kinai daug kalba apie 5G ir jo siūlomas galimybes, o vartojimas jiems visą laiką buvo labai svarbus ir jie tai supranta, kaip labai didelį vidinį turtą, kurį gal išnaudoti skatinant jų ekonomiką.
