Seimo nariai Virgilijus Poderys ir Dainius Gaižauskas parengė įstatymo pataisas, pagal kurias tokių įmonių tarybose ir valdybose būtų bent vienas narys, paskirtas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo iš esmės pritarti šiai iniciatyvai, tačiau rekomenduoja taikyti tokį reguliavimą visoms valstybės bei savivaldybių valdomoms įmonėms.

V. Poderys mano, kad iš pradžių reikalavimą užtektų įgyvendinti būtent svarbiausioms įmonėms, kurios neretai virsta antrinėmis grupės įmonėmis ir valstybė praranda tiesioginę įtaką jose.

„Šita problema yra tais atvejais, kai strateginės įmonės yra „įdedamos“ į įmonių grupes. Jos tampa dukterinėmis ir „pabėga“. (...) Yra sukurtas mitas, teisiškai nepagrįstas, kad tas dukterines bendroves valdo patronuojanti arba holdinginė bendrovė. Mūsų įstatymai „nemato“ tokių valdymo įmonių, jos yra tik akcininkai ir visa atsakomybė, visi didieji sprendimai priklauso tos įmonės valdybai ir jinai valdo įmonę (...) Ir joje (valdyboje – BNS) tikrai turi būti valstybės atstovas, iš teisinės pusės“, – BNS komentavo V. Poderys.

Pasak jo, siūlomas reguliavimas yra susijęs ir su atstovavimu viešajam interesui.

„Nes strateginė infrastruktūra, strateginės įmonės turi ir tam tikrą viešąjį interesą, kuris taip pat turi būti atstovaujamas. Taip, jos paprastai yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės – taip formalistiškai, – bet pagal esmę jos dažniausiai yra absoliučios monopolijos, tai yra viena. Antra, visada yra tam tikras viešojo intereso užtaisas. Pavyzdžiui, strateginiai projektai, kurie nebūtinai yra komerciniai“, – aiškino V. Poderys.

Jis taip pat siūlo, kad svarbiausiose įmonėse dauguma narių būtų nepriklausomi, bet vienoje įmonėje dirbantis žmogus neturėtų būti traktuojamas kaip nepriklausomas kitos valstybės valdomos įmonės valdybos narys.

„Antras siūlymas yra tas, kad (...) įmonėse dauguma narių būtų nepriklausomi, rinkos ar privataus sektoriaus užgrūdinti veikėjai: vadybininkai, finansininkai, teisininkai, strategai. Šitose įmonėse taip pat to nėra. Kitaip sakant, nei valstybės atstovų, nei jų atsveriamosios jėgos – tikrųjų nepriklausomųjų valdybos narių. Trečias mano pasiūlymas, kad turi būti nepriklausomumo standartai pakelti iki tų, kurie yra tarptautinėje praktikoje“, – sakė V. Poderys.

Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme tarp pirmos kategorijos įmonių yra „Oro navigacija“, Lietuvos oro uostai, Klaipėdos jūrų uostas, Registrų centras ir kiti registrų valdytojai, valstybinio duomenų perdavimo tinklo operatoriai, vandens tiekėjai bei kitos bendrovės.

Antros kategorijos įmonių sąraše yra „Epso-G“, „Ignitis grupė“, jų valdomos „Litgrid“, „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO), „Amber Grid“, taip pat „Klaipėdos nafta“, „Lietuvos geležinkeliai“ , kitos bendrovės.