Kaip rašoma išplatintame pranešime spaudai, „Kidy Tour“ sukėlė abejonių „Tez Tour“ ir „Novaturo“ atstovų pasisakymai, jog šiais metais įmonės apie pelną net nekalbės, o keliautojų sumokėtų avansų už keliones grąžinimas rinkos sunkiasvorius atves į bankrotą.

„Tačiau, net tokioje situacijoje didieji kelionių organizatoriai, taip pat ir „Kidy Tour“, neturi moralinės teisės prašyti valstybės paramos, nes tai tiesiog iškreiptų turizmo rinką. Pagal sutartyje numatytas sąlygas jų pagrindinė prievolė ir yra užtikrinti, kad dėl neįvykusios kelionės nenukentėtų keliautojas, o kelionių organizatorius nebankrutuotų. Vadinasi, kelionių organizatoriai reikalauja valstybės paramos ne tam, kad atsiskaitytų su klientais, o tam kad turėtų lėšų „pravalgymui“, kitaip tariant patalpų, automobilių, kito turto išlaikymui“, – cituojamas „Kidy Tour“ vadovas Gvidas Aukštuolis.

Anot jo, ši krizė paveikė ne tik didžiuosius kelionių organizatorius, tačiau ir kelionių agentūras, kurios perparduoda didžiųjų kelionių organizatorių keliones. Neretai tokiose agentūrose dirba vienas ar keletas darbuotojų, kurie patys ir susikuria savo darbo vietas.

„Kadangi šiuo laikotarpiu nėra sudaroma naujų sutarčių ir kelionių pardavėjai negauna jokių pajamų, kurios neretai yra tik komisiniai gauti iš kelionių organizatoriaus pardavus jų organizuojamas keliones, todėl jiems ši krizė yra išgyvenimo žaidimas. Todėl valstybės parama pirmiausiai turėtų pasiekti mažuosius kelionių agentus“, – G. Aukštuolis.

Delfi primena, kad antradienį Seimas neapsisprendė dėl įstatymo pataisų, ar leisti kelionių organizatoriams grąžinti pinigus už neįvykusias keliones per ilgesnį laiką – 90 dienų. Seimas anksčiau buvo numatęs pusmečio terminą grąžinti keliautojams sumokėtus pinigus, bet prezidentas Gitanas Nausėda įstatymą vetavo, o parlamentarai veto neatmetė.