Finansų ministras V. Šapoka antradienį Vyriausybės spaudos konferencijoje tvirtino, kad COVID-19 krizės poveikis ES ekonomikoms pradeda atsispindėti oficialioje statistikoje. ES ekonomika per pirmąjį ketvirtį susitraukė 2,7 proc. Euro zonos susitraukė dar daugiau – 3,3 proc.
Didžiųjų labiausiai paveiktų šalių ekonomikos smuko taip pat smarkiai: Prancūzijos susitraukė 5,8 proc., Ispanijos – 5,2 proc., Italijos – 4,8 proc., pažymi ministras.
Tuo metu Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį vis dar augo 2,6 proc.
„Situacija geresnė nei vidutiniškai ES ar euro zonoje, tačiau neturėkime iliuzijų tiek dėl tebetrunkančių Lietuvos ekonomikos suvaržymo, tiek dėl išaugusio neapibrėžtumo, išorės aplinkos ir smarkiai pablogėjusių vartotojų lūkesčių. Antrąjį ketvirtį Lietuvos Bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tikrai nesitikime. Labiausiai tikėtina, kad smukimas bus dviženklis“, – akcentuoja V. Šapoka.
Kalbėdamas apie pajamų surinkimą V. Šapoka pažymi, kad jis prastesnis nei kovą. Balandžio mėnesį gauta apie 31,1 proc., arba 221 mln. Eur, mažiau, nei prognozuota. Tai yra apie 28,5 proc., arba 195 mln. Eur, mažiau nei praėjusių metų balandžio mėn.
Palyginimui – kovo mėn. buvo surinkta 13,8 proc., arba 96,6 mln. Eur, mažiau, nei prognozuota. Tai yra 13,6 proc. mažiau nei prieš metus.
„Jeigu kovo mėn. rezultatus daugiausiai lėmė įmonių likvidumo problemos, dėl ko jos naudojosi galimybe atidėti mokesčių mokėjimą, reikšmingesniam susitraukimui balandžio mėn. jau įtakos turėjo ir kovo mėn. įmonių vykdytos veiklos rezultatas“, – komentuoja ministras.
Per šių metų sausio-balandžio mėn. pajamų į valstybės biudžetą gauta apie 10,5 proc., arba 300 mln. Eur, mažiau, nei planuota. O tai yra apie 4,5 proc., arba 119 mln. Eur, mažiau, nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu.
Anot ministro, šių metų balandį ekonominio vertinimo rodiklis buvo pats blogiausias per visą jo skaičiavimo istoriją nuo 2013 m. ir siekia -26 proc., o per metus jis nukrito 37 proc. p. Dviženklis metinis kritimas užfiksuotas visuose sektoriuose, o didžiausias – paslaugų sektoriuje (-66 proc.)
„Natūralu, kad įmonės planuoja atidėti investicinius planus“, – sakė V. Šapoka.
Kalbėdamas apie mokesčius ministras pažymi, kad jų atidėta už daugiau nei 330 mln. beveik 200-ams tūkst. verslo subjektų – tiek įmonėms, tiek individualia veikla besiverčiantiems gyventojams.
V. Šapoka taip pat skaičiuoja, kad vidaus rinkoje nuo metų pradžios pasiskolinta 834 mln. Eur, su tarptautinėmis finansinėmis organizacijomis sudaryta sutarčių už 1,5 mlrd. Eur, išleistos dvi euroobligacijų emisijos už 2 mlrd. eurų. Taigi iš viso šiemet pasiskolinta 4,3 mlrd. Eur, kurie naudojami tiek dengiant nesurenkamus mokesčius, tiek investuojant į ateitį, tiek mokant subsidijas verslui ir gyventojams.
„Kadangi šiuo metu yra didesnis pajamų nesurinkimas, taip pat turime palaikyti ekonomiką ir ją skatinti, tad natūralu, kad valstybė šiuo metu skolinasi. Situacija visiškai skirtinga nei kad buvo prieš dešimtmetį, kai buvo sudėtinga pasiskolinti, kai valstybė nepasižymėjo tvaria fiskaline politika ir dėl kitų priežasčių skolinimasis buvo labai brangus.
Šiuo metu situacija – visiškai kitokia. Lietuva per pastaruosius keletą metų susikūrė pačią aukščiausią šalies istorijoje finansinę reputaciją. Mūsų reitingas istorijoje – pats aukščiausias, dėl to šiuo metu galime pasiskolinti patraukliomis sąlygomis ir tą intensyviai darome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Ministras sako, kad yra ne daug sričių, kurių COVID-19 krizė nebūtų paveikusi. V. Šapoka džiaugiasi, kad krizė ne tik nesustabdė, priešingai, paspartino investicijas, mat į viešą infrastruktūrą investuojama sparčiau ir daugiau.
Šiuo metų Centrinė projektų valdymo agentūra įgyvendina projektų už beveik 2 mlrd. Eur, o iki metų pabaigos planuoja pasirašyti dar 200 sutarčių, kurių vertė siekia apie 700 mln. Eur.
Finansų ministras, paklaustas, kaip vertina prezidento Gitano Nausėdos siūlymą laikinai sumažinti Gyventojų pajamų mokestį (GPM) ir ar tai sumažintų ekonomikos kritimą, tikino, kad bet kokius mokestinius pakeitimus žiūriu atsargiai.
„Ko nerekomenduoja tarptautinės organizacijos šiuo metu daryti sisteminius pokyčius mokesčių sistemoje, kadangi yra daug efektyvesnių priemonių, pavyzdžiui, garantijos, subsidijos, kad neįsiveltume Seime į begalines diskusijas dėl bet kokio mokesčio, atsargiai vertinčiau bet kokius mokestinius pakeitimus“, – GPM mažinimo idėją komentuoja finansų ministras.
V. Šapoka taip pat užsimena, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija šią savaitę pateiks Vyriausybei priemonių planą, siekiant padėti turizmo sektoriui, kuris yra vienas iš labiausiai nukentėjusių.
