Pakete yra Užimtumo, Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams, Išmokų vaikams, Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymų projektai.

Vyriausybė siūlo šiuos pakeitimus svarstyti ypatingos skubos tvarka (gegužės 7 dieną), o prieš priėmimą juos dar turėtų apsvarstyti Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam, kad pakeitimai įsigaliotų, juos dar turės pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimas balsuodamas didele persvara pasisakė už pasiūlytus projektus. Buvo tik viena prieš vienkartinės išmokos įstatymą pasisakiusi parlamentarė – Aušrinė Armonaitė.

Bendra visų priemonių vertė siekia 931,7 mln. eurų.

„Teikiamas sisteminis paketas apjungiantis įvairias socialines ir užimtumo priemones ir užtikrinantis trijų pagrindinių tikslų siekimą pokarantininiame laikotarpyje. Pirma, išlaikyti maksimalų žmonių skaičių darbo rinkoje. Antra, prarandančius darbą kiek įmanoma greičiau grąžinti į darbo rinką. Trečia, iškritusiems iš darbo rinkos užtikrinti adekvačias pajamas ir pagalbą, kad nepasireikštų socialiai destruktyvios pasekmės“, – prieš balsavimą sakė L. Kukuraitis.

Ministras teigė, kad šiame – ilgos distancijos – etape reikia padaryti viską, kad žmonės neprarastų darbo.

„Siekiama padėti 224 tūkst. darbuotojų, tam skirta 406 mln. eurų. Antrojo tikslo priemonėmis siekiama padėti beveik 200 tūkst. žmonių ir skiriama 280 mln. eurų. Trečiojo tikslo priemonėmis siekiama padėti beveik 1 mln. eurų ir tam skiriama 224 mln. eurų“, – sakė jis.

L. Kukuraitis įspėjo, kad be šių priemonių galima sulaukti juodžiausių scenarijų.

„Tokių pasekmių, kurias išgyvenome praėjusios krizės metu, kai nedarbas išaugo trigubai, o socialinių pašalpų gavėjų skaičius net šešis kartus. To negalima leisti, nes tai ne tik griauna žmonių likimus, bet ir yra be galo brangu visai visuomenei, jei vertinsime, kiek išleidžiame per nesumokėtus mokesčius, socialines išmokas, o ir visas neigiamas socialines, psichologines, kriminogenines pasekmes“, – posėdyje dėstė jis.

Ministras dar pridūrė, kad dėl siūlomų priemonių absoliutaus skurdo lygis Lietuvoje ne tik, kad neišaugtų, bet net ir sumažėtų. „Poveikis nelygybei taip pat būtų teigiamas“, – sakė jis.

L. Kukuraitis dar sakė, kad dėl priemonių 2021 metams bus sprendžiama kartu su kitų metų biudžetu.

„Tai trumpalaikės priemonės, kuriomis sprendžiami šių metų iššūkiai ir neprisiimami ilgalaikiai užimtumo ir socialinės apsaugos įsipareigojimai, dėl kurių bus atskirai sprendžiama vasarą ar rudenį formuojant kitų metų valstybės biudžetą, kai paaiškės ateities ekonominiai scenarijai“, – sakė jis.

Linas Kukuraitis

Subsidijos po karantino

Kaip rašoma Užimtumo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, kiekviena karantino diena reiškia apie 2 tūkst. prarandamų darbo vietų, kas savo ruožtu reiškia prarandamus mokesčius ir maždaug 43 mln. mokesčių „skylę“.

Todėl siūloma subsidijas iš prastovų išėjusių darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti ir kurį laiką po karantino pabaigos.

Subsidijų dydžiai po karantino įprastai siektų 100–30 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurų „popieriuje“. Pirmais 2 mėnesiais būtų mokama 100 proc., kitus 2 – 50 proc. ir paskutinius 2 mėnesius – 30 proc. Iš viso subsidija galėtų būti mokama 6 mėnesius po karantino.

Seimo narys Mykolas Majauskas siūlė viršutinę ribą nustatyti ne ties 607 eurai (minimalia mėnesine alga), bet ties vidutiniu darbo užmokesčiu (1358,6 euro).

Šių subsidijų galėtų tikėtis darbdaviai, kurie per karantiną paskelbė prastovas darbuotojams ir paprašė subsidijų arba prieš karantiną gavo subsidijas remiamiems darbuotojams (pavyzdžiui, neįgaliesiems), per karantiną paskelbė prastovas, arba patenka į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą įmonių, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.

Jei įmonė būtų įtraukta į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą, ji galėtų pasinaudoti didesne subsidija, kuri siektų 100–30 proc., bet jos viršutinė riba būtų aukščiau – pirmus 4 mėnesius siektų iki 1214 eurų „popieriuje“, o kitus 2 „lubos“ nusileistų iki 303,50 eurų.

Preliminariais Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, šiai priemonei reikės 381 mln. eurų.

Be to, jei įmonė neskubėtų priimti darbuotojų ilgam laikui ir būtų linkusi sudaryti terminuotas arba sezoninio darbo sutartis, subsidija siektų 100–50 proc. ir būtų mokama tik 4 mėnesius ir ne daugiau nei 303,50 euro „popieriuje“. Subsidijos galėtų būti mokamos tik darbuotojams, kuriems buvo paskelbta prastova.

Kitais atvejais subsidija būtų skiriama už 10 darbuotojų, kai įmonėje iš viso jų yra 20 ar mažiau, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų įmonėms, kuriose dirba nuo 21 darbuotojo. Šioms priemonėms reikės 25,45 mln. eurų.

Pagalba norintiems dirbti

Užimtumo įstatyme siūloma palengvinti sąlygas norintiems gauti vienkartinę paramą savo darbo vietos steigimui. Dabar iki 18,8 tūkst. eurų gali gauti sunkiausią ar vidutinę negalią turintys bedarbiai ar bedarbiai iki 29 metų, o norima, kad pinigus galėtų gauti ir lengvą negalią arba 45–55 proc. darbingumą turintys asmenys.

Taip pat darbo vietas steigiančių įmonių ketinama neprašyti banko garantinio rašto, kai yra steigiama viena darbo vieta, arba kai steigiama daugiau darbo vietų ekstremaliosios situacijos ir karantino metu bei dar 3 mėnesius po to.

Darbo vietų steigimo priemonėms numatoma skirti 5,65 mln. eurų.

Siūloma, kad pagal pameistrystės sutartis dirbantiems asmenims būtų galima gauti 70 proc. darbo užmokesčio kompensaciją (iki 910,50 euro „popieriuje“), o juos mokantiems meistrams – iki 20 proc. (neviršijant minimaliojo valandinio atlygio dydžio).

Vyriausybė taip pat norėtų, kad profesinis mokymas, kai bedarbiai nori įsidarbinti, pradėti dirbti savarankiškai arba kai dirbantys žmonės siekia pakeisti savo profesiją, darbą, būtų finansuojamas iki 5,6 tūkst. eurų kvalifikacijai įgyti ir iki 2,8 tūkst. eurų kvalifikacijai tobulinti bei kompetencijai įgyti.

Paramos mokymuisi priemonėms finansuoti numatyta 10,22 mln. eurų.

Galiausiai norima įvesti naują darbo paieškos išmoką. Paaiškinama, kad šiuo metu tik apie trečdalis Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių turi teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, tačiau ir jie gali netekti jos dėl pandemijos laiku nesusiradę darbo.

Siūloma, kad naujoji išmoka negaunantiems nedarbo išmokos siektų 200 eurų, o gaunantiems – 42 eurus. Darbo paieškos išmoka būtų mokama ne ilgiau nei 6 mėnesius.

Skaičiuojama, kad joms reikės 265 mln. eurų.

200 eurų pensininkams

Kaip rašoma kitų keturių projektų aiškinamajame rašte, kai kurie asmenys dėl Lietuvoje paskelbto karantino prarado dalį pajamų arba iš viso jų neteko.

Dėl to siūloma senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką, kuri būtų išmokama, jeigu žmogui iki 2020 metų gruodžio 31 dienos buvo arba bus paskirta bent viena iš šių „Sodros“ išmokų: senatvės, netekto darbingumo (invalidumo) pensija, našlių, našlaičių ar maitintojo netekimo pensija, ištarnauto laiko pensija, kompensacija už ypatingas darbo sąlygas, šalpos pensija ar kompensacija, pensija, paskirta pagal tarptautines sutartis ar Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus.

Šią išmoką ketinama išmokėti rugpjūtį. Jų išmokėjimas 910 tūkst. asmenų valstybės biudžetui kainuos 182 mln. eurų.

Seimo nariai M. Majauskas, Rasa Budbergytė, Algirdas Butkevičius ir Simonas Gentvilas siūlė šiuo pinigus išmokėti lygiomis dalimis per 4 mėnesius, pradedant nuo birželio.

Alternatyviai, Dovilė Šakalienė, R. Budbergytė ir Liudas Jonaitis siūlė visą 200 eurų išmoką paskirti birželį.

M. Majauskas dar pasiūlė išmoką vadinti rinkimine, o ne vienkartine. Tuo metu Gintarė Skaistė, Jurgis Razma ir Monika Navickienė siūlė išmoką vadinti „ekonomikos skatinimo“ ir išmokėti ją birželį.

L. Kukuraitis posėdyje atsakė, kad „Sodra“ neturi galimybių pinigus išmokėti anksčiau.

„Pats klausiau „Sodros“, ar įmanoma birželį išmokėti išmokas ir gavau atsakymą, kad ne, nėra įmanoma, nes yra įsipareigojimai liepos 1 dienai. Pirma, savarankiškai dirbantys asmenys turi gauti išmokas, tada dar yra darbo paieškos išmokos, kurios žmones turi pasiekti čia ir dabar“, – aiškino jis.

Pagalba nepasiturintiems

Vyriausybė dar siūlo, kad teisė į piniginę socialinę paramą atsirastų, kai vidutinės mėnesio pajamos asmeniui neviršija 137,5 eurų, neįskaičiuojant vaiko pinigų, 20–40 proc. darbo užmokesčio bei tiek pat procentų nedarbo socialinio draudimo ar darbo paieškos išmokų, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir šeimos sudėties.

Siūloma, kad vienišam asmeniui pašalpa padidėtų 50 eurų pirmus pusę metų, 25 eurais antrus pusę metų, o mokant toliau – 12,5 eurų. Trijų asmenų šeimai pašalpa padidėtų 45 eurais.

Tuo metu pašalpos gavėjui įsidarbinus, socialinės pašalpos mokėjimas galėtų būti tęsiamas ir padidėtų jos dydžiai: 100 proc. pirmus 3 mėnesius, 80 proc. kitus 3 mėnesius, 50 proc. 6 mėnesius. Iš viso socialinė pašalpa įsidarbinus būtų mokama 12 mėnesių.

Skaičiuojama, kad visoms šioms priemonėms reikės 54,2 mln. eurų, o piniginę socialinę paramą papildomai gautų apie 47,3 tūkst. asmenų.

Taip pat norima, kad vienam gyvenančiam asmeniui būtų kompensuojama didesnė būsto šildymo išlaidų dalis. Jeigu asmens pajamos siekia 400 eurų per mėnesį, šeima už šildymą mokėtų 21,25 euro, o išlaidos, viršijančios šią sumą, būtų kompensuojamos.

Galiausiai, siūloma, kad 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nebūtų vertinamas šeimų ir asmenų turtas – tik pajamos.

Socialinio būsto srityje norima sutrumpinti socialinio būsto laukimo terminus iš pradžių iki 5 metų, paskui iki 3 metų. Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė negalėtų užtikrinti socialinio būsto asmeniui arba šeimai, tuomet privalėtų kompensuoti faktines rinkoje nuomojamo tinkamo būsto išlaidas.

Kartu norima nustatyti minimalų būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos bazinį dydį, kuris būtų 32 eurai per mėnesį asmeniui. Be tėvų globos likusiems asmenims, palikusiems socialinės globos, grupinio gyvenimo ar savarankiško gyvenimo namus (jeigu jie Lietuvoje neturi kito būsto) socialinis būstas būtų skiriamas ne eilės tvarka.

Šioms priemonėms 2020 metais numatoma papildomai skirti 0,33 mln. eurų, o 2021 metais – apie 1,1 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vaiko pinigai

Vyriausybės pakete dar yra pasiūlymas, kad vertinant nepasiturinčios šeimos pajamas, būtų atsižvelgiama ne į 12, o į 3 mėnesių pajamas.

Didesnė išmoka būtų skiriama 3 mėnesiams, kad daugiau šeimų, praradusių pajamas per karantiną, galėtų gauti po 100 eurų vienam vaikui. Toks palengvinimas galiotų dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.

Skaičiuojama, kad papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst. vaikų, o tam reikės 7,92 mln. eurų.