Finansų ministerijos duomenimis, į valstybės biudžetą per 2020 metų I ketv. surinkta 72,317 mln. eurų mažiau mokesčių nei planuota. Nesurinkta 20,844 mln. eurų pelno mokesčio, 67,661 mln. eurų PVM ir 669 tūkst. eurų atskaitymų nuo pajamų pagal Miškų įstatymą.
Kaip žinia, Valstybinė mokesčių inspekcija, atsižvelgdama į nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, paskelbė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą.
Į šį sąrašą įtraukti mokesčių mokėtojai, kuriems nuo kovo 16 dienos iki ekstremaliosios situacijos pabaigos ir du mėnesius po jos, atsiras mokėtinų mokesčių, automatiškai, be prašymo atleidžiami nuo delspinigių ir nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.
„Po ekstremalios situacijos pabaigos, šios įmonės, mokesčiams sumokėti arba mokestinės paskolos sutarčiai, be palūkanų sudaryti, turės du mėnesius. Šiame, situacijos įsivertinimui ir veiksmų susiplanavimui skirtame, dviejų mėnesių laikotarpyje, į sąrašą įtrauktoms įmonėms taip pat nebus vykdomas naujų deklaruotų mokesčių išieškojimas, nuo jų nebus skaičiuojami delspinigiai“, – informuoja VMI.
Karantinas Lietuvoje paskelbtas kovo 16 dieną ir turėtų trukti iki gegužės 11 dienos.
Finansų ministerijos duomenimis, per I ketv. kitų pajamų į valstybės biudžetą surinkta 11,764 mln. eurų mažiau nei planuota. Iš viso po pirmojo ketvirčio biudžete trūksta 77,902 mln. eurų (be Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų).
Asignavimų pervesta 294,977 mln. eurų mažiau nei planuota. Iš viso išlaidų su ES ir kita parama pervesta 623,586 mln. eurų mažiau.
Bus blogiau
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis sakė, kad VMI suteiktas mokestinis kreditas ir lėmė pelno mokesčio ir PVM nesurinkimą pirmajame metų ketvirtyje.
„T. y. galimybę vėliau sumokėti mokestį, jei yra problemų su pinigų srautais dėl COVID-19 krizės.
Panašu, kad nemažai įmonių ta galimybe pasinaudojo. Ypač, kai kalba eina apie išankstinį pelno mokesčio mokėjimą. Daugelis įmonių, matyt, pakeitė savo planus ir lūkesčius dėl pelno. Akivaizdu, kad jo nesitiki ir tokioje aplinkoje nenori mokėti išankstinio pelno mokesčio.
Kovą, panašu, jau krito ir vartojimas. Ypač paslaugų sektoriuje – restoranuose ir kitose maitinimo įstaigose. Dėl to sumažėjo ir PVM pajamos. Kai kurios įmonės turbūt pasinaudojo galimybe sumokėti tą mokestį vėliau“, – „Delfi“ sakė jis.
Ekonomistas pridūrė, jog pirmųjų trijų mėnesių rezultatai dar nėra blogiausi, kokius matysime šiemet.
„Didžiausia duobė bus antrąjį šių metų ketvirtį, kai vartojimas kris dešimtadaliu. Dar daugiau įmonių pasinaudos galimybe vėliau sumokėti mokesčius.
Ta skylė atsivers gana didelė. Panašu, kad Finansų ministerija jau ruošiasi ir dėl tos priežasties išplatino 2 mlrd. eurų vertės euroobligacijas. Tam, kad nekiltų likvidumo problemų“, – sakė N. Mačiulis.
Finansų ministerija praėjusią savaitę tarptautinėse rinkose išplatino 5 metų obligacijų už 750 mln. eurų ir 10 metų obligacijų už 1,25 mlrd. eurų.
N. Mačiulis dar sakė, kad šių metų valstybės biudžeto planas tikrai nebus įvykdytas, o biudžeto deficitas gali siekti apie 10 proc.
Anksčiau skelbta, kad išankstiniais Finansų ministerijos duomenimis, 2020 metų sausio–kovo mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 162 mln. eurų.
Centrinė valdžia apima valstybės biudžetą, socialinės apsaugos fondus („Sodrą“, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, Garantinį fondą ir Ilgalaikio darbo išmokų fondą), nebiudžetinius fondus (Rezervinį (Stabilizavimo), Ignalinos AE uždarymo fondus), įmonės „Žemės ūkio paskolų garantijų fondo“ lėšas laikomas valstybės iždo sąskaitoje, o taip pat valstybės įmonę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoją Turto banką.
