Akcijos organizatoriai – Nacionalinė turizmo verslo asociacija (NTVA), Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) bei Lietuvos turizmo asociacija (LTA) – teigia, kad tuščios kėdės tarptautinę darbo dieną atspindi dabartinę visų turizmo sektoriuje dirbančių įmonių situaciją – išnykusius klientų srautus. Tuo metu kėdžių vieta – Sporto rūmų prieigos, bei simboliniai pinigų banknotai primena, kad situacijos sprendimas bei pinigai, kuriuos valstybė galėtų uždirbti, guli panosėje. Ant kėdžių gulintys 1 000 eurų – būtent tiek, kiek vidutiniškai šalyje išleidžia vienas tarptautinio renginio dalyvis: valstybė šiuos pinigus susirinkti galėtų paspartindama investicijas į Kongresų centrą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Šioje vietoje jau daug metų laukiame įsikuriant Kongresų centro, bet krizės akivaizdoje mūsų sektoriui jis tampa kritiškai svarbus. Skaudžiai nukraujavusiems viešbučiams, restoranams ir kitiems paslaugų tiekėjams Kongresų centras padės atsitiesti ir sukurs naujų darbo vietų, todėl investicijų nukreipimas į šį projektą yra viena efektyviausių ilgalaikių kovos su krize priemonių. Kviečiame Vyriausybę rengiant ekonomikos gelbėjimo planus, orientuotis ne tik į trumpalaikes pagalbos priemones gaisrų gesinimui, bet ir į projektus, kaip šis, kuris užtikrins stabilias pajamas sektoriui ir daugiau surenkamų mokesčių valstybei ,“ - sako LVRA prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Foto: Organizatorių nuotr.

„Konferencijų turizmas yra gerokai pelningesnis nei laisvalaikio, o tarptautiniai renginiai sukuria didžiulę tiesioginę ir netiesioginę ekonominę vertę. Pavyzdžiui, vien per 2019 metus „Go Vilnius“ duomenimis tarptautiniai renginiai šaliai sukūrė 54 milijonus eurų ekonominės naudos – ši nauda skaičiuojama per surenkamus mokesčius, dalyvių išleidžiamus pinigus, sukuriamas darbo vietas. Svari dalis šių pinigų grįžta į valstybės biudžetą, todėl tarptautiniai renginiai ne tik palaiko su turizmu susijusius sektorius, bet ir prisideda prie bendro šalies ekonomikos skatinimo“, - sako NTVA prezidentė Žydrė Gavelienė.

Akcijos organizatorių teigimu, metas, kai renginiai nėra rengiami, yra pats geriausias laikas ruošti jiems infrastruktūrą – tai padėtų sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą, o vaisius raškyti būtų galima ilgai: „Paraiškos renginių pritraukimui paprastai teikiamos 3-4 metus į priekį, tad norėdami padėti turizmo industrijai ir visai šalies ekonomikai atsigauti, turime užtikrinti, kad turėsime, kur tuos renginius rengti. Apie tai galvoti valstybė privalo jau dabar“, - sako E. Šiškauskienė.

Kongresų centro įrengimo darbai būtų stipri paskata šalies statybos ir rangos darbų sektoriams ir atneštų didžiulę ekonominę naudą ateityje, kai investicijos sugrįš per mokesčius ir naujai sukurtas darbo vietas.

Tarptautinių renginių statistiką skaičiuoja Vilniaus plėtros agentūra „Go Vilnius“. Agentūros duomenimis, per 2019 metus vien Vilniuje įvyko 701 tarptautinis renginys, jie šaliai sukūrė 54 milijonus eurų ekonominės naudos. Iš šios sumos 8,3 mln. eurų surinkta mokesčiais į valstybės biudžetą. Didžiausią dalį (56 proc. šios sumos) sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM) - 4,6 mln. eurų. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos sudarė 2,8 mln. eurų. Pernai vykę renginiai sukūrė daugiau nei 90 tūkst. laikinų darbo vietų.