Užimtumo tarnyba karantino metu atsakinga už prastovas paskelbusių darbdavių registravimą ir priima jų prašymus dėl subsidijų darbo užmokesčiui.
Pirmosiomis savaitėmis tam numatytos lėšos buvo mokamos labai lėtai, tačiau vėliau procesas paspartėjo. Balandžio 30 dienos duomenimis, subsidijos išmokėtos 12.312 įmonių, t. y. beveik 84 proc. besikreipusiųjų.
Bendra išmokėta suma siekia 13,3 mln. eurų. Tačiau tai tik lašas jūroje palyginus su subsidijoms numatytu 1 mlrd. eurų. Dėl to Vyriausybė jau parengė įstatymų projektus, pagal kuriuos subsidijos darbo užmokesčiui būtų mokamos ir po karantino.
Į tarnybą dėl 257 eurų mėnesinės išmokos gali kreiptis ir dirbantieji savarankiškai. Iki gegužės pradžios išmokos pasiekė 54.875 arba 83 proc. besikreipusiųjų. Jiems išmokėta 7,3 mln. eurų.
Kaip „Delfi“ sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė, karantino laikotarpis iššūkis visiems – ir verslo įmonėms, ir pajamų netekusiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Šis laikotarpis intensyvus ir Užimtumo tarnybai, kuri ne tik registruoja išaugusį darbo ieškančių asmenų skaičių, bet ir nuo balandžio 5 dienos priima prašymus išmokoms ir subsidijoms“, – sakė ji.
M. Jankauskienė pasakojo, kad tarnybos darbuotojai, gavę iš darbdavių dokumentus dėl subsidijos darbo užmokesčiui skyrimo darbuotojams prastovose, tikrina duomenis, vadovaujamasi duomenimis, gautais iš kitų kompetentingų institucijų.
„Jei pastebima netikslumų, prašoma darbdavių patikslinti. Duomenys nuolatos yra tikrinami ir suvedami į sistemą, tai nuolatinis nenutrūkstamas procesas.
Užimtumo tarnyba turėjo perprogramuoti informacinę sistemą, kad galėtų greitai ir sklandžiai mokėti subsidijas darbdaviams. Todėl dabar paspartėjo išmokamų subsidijų skaičius“, – sakė ji.
„Sodros“ duomenimis, balandžio 29 dieną Užimtumo tarnyboje dirbo 1321 darbuotojas, kuriems kovą mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 1339,99 euro „popieriuje“ (856 eurus „į rankas“).
Valandų neskaičiuoja
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos valdoma įmonė „Investicijų ir verslo garantijos“ šiuo metu atsakinga už COVID-19 priemones verslo garantijoms, paskoloms ir kompensacijoms.
Balandžio 29 dienos duomenimis, panaudota 4 proc. apmokėtinų sąskaitų paskolų, 13 proc. paskolų labiausiai nukentėjusiems verslams, 38 proc. sutelktinių paskolų „Avietė“ ir 19 proc. palūkanų kompensacijų. Portfelinės garantijos paskoloms ir nuomos mokesčio kompensacijos dar nepradėtos naudoti.
„Populiariausios priemonės, kuriomis verslai nori pasinaudoti, tai – „Dalinis palūkanų kompensavimas“, pagal kurią šiuo metu verslams kompensuojama 100 proc. palūkanų, jeigu yra atidėti paskolų mokėjimai.
Populiarumu nenusileidžia „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ (ASAP) ir „Paskolos labiausiai nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusiems verslams“.
Gauname daug paraiškų ir dėl individualių garantijų. Kai tik visu pajėgumu įsijungs į garantuotų paskolų teikimą finansų tarpininkai, dideles apimtis generuos ir „Portfelinių garantijų paskoloms 2“ priemonė“, – apibendrino „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas.
Įmonėje, balandžio 29 dienos duomenimis, dirbo 66 darbuotojai. K. Motiejūnas sakė, kad paskelbus karantiną, t. y. nuo kovo 16 dienos darbuotojų skaičius padidėjo 40 proc.
Kovą įmonėje mokėtų atlyginimų vidurkis buvo 2713,05 euro „popieriuje“ (1641 euras „į rankas“).
„Invegoje“ dirba savo srities profesionalai, kurie yra labai motyvuoti ir geba greitai prisitaikyti prie ekonomikos ir rinkos pokyčių. Taigi visi, be išimčių, darbuotojai dirba su COVID-19 priemonėmis“, – sakė jis.
Pašnekovas nurodė, kad darbuotojų skaičiaus augimą lėmė stipriai, t. y. kartais padidėjęs darbo krūvis.
„Beveik keturis kartus padidėjęs klientų srautas, atsiradusios naujos finansinės priemonės, kurių parengimas, paleidimas ir administravimas reikalauja ypatingos skubos ir kartu kruopštumo. Manau, kad su tuo tvarkomės gana sklandžiai, nors atitinkamiems specialistams tenka dirbti neskaičiuojant valandų“, – sakė jis.
K. Motiejūnas dar atkreipė dėmesį į tai, kad iš visų priemonių – tiek naujų, tiek ankstesnių – tik kelias „Invega“ administruoja pati ir tiesiogiai priima paraiškas joms gauti.
„Dėl didžiosios daugumos priemonių įgyvendinimo sudaromos sutartys su finansų tarpininkais, todėl skolinimas ar, pavyzdžiui, portfelinių garantijų suteikimas, vyksta per juos. Čia daug papildomų darbo rankų „Invegai“ nereikėjo.
Tuo metu pati „Invega“ išduoda individualias garantijas finansų įstaigoms, kai smulkiajam ir vidutiniam verslui trūksta užstato, vertiname palūkanų kompensavimo paraiškas ir tiesiogiai verslui kompensuojame faktiškai sumokėtas palūkanas, vertiname ir tiesiogiai dalijame apmokėtinų sąskaitų paskolas – šiose srityse ir atsirado didžiausi papildomi krūviai, jose ir dirba didžioji dalis naujų darbuotojų“, – sakė jis.
Paraiškų didėja
Nuo balandžio 24 dienos įsigaliojo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos patvirtinti palengvinimai verslui pasinaudoti finansinėmis priemonėmis.
Pavyzdžiui, dabar paskolas labiausiai nukentėjusiems gali gauti gauti įmonės, kurios dėl COVID-19 protrūkio prarado 30 proc. ir daugiau apyvartos, kai anksčiau galėjo pretenduoti tik įmonės, kurių apyvarta sumažėjo daugiau nei 60 proc.
Padidintas ir lengvatinių paskolų intensyvumas – maksimali paskolos suma vienam subjektui padidėjo 10 kartų ir siekia iki 1 mln. eurų.
Taip pat priemonės „Apmokėtinų sąskaitų paskolos“ maksimali galima gauti paskolos suma padidinta nuo 100 iki 500 tūkst. eurų. Minimali šio apmokėjimo suma dabar yra 500 eurų (anksčiau buvo 1000 eurų). Be to, atsisakyta minimalios neapmokėtos sąskaitos sumos apribojimo – priemone galima pasinaudoti nepriklausomai nuo neapmokėtos sąskaitos sumos.
Galiausiai, šiuo metu jau nebegalioja apribojimai nekilnojamojo turto ir transporto įmonėms bei anksčiau refinansuotoms paskoloms.
K. Motiejūnas sakė, kad atsižvelgus į tai, kad buvo pakoreguotos ir pagerintos kai kurių priemonių sąlygos, gaunamų paraiškų kiekis didėja kasdien.
„Tai atspindi ir mūsų svetainėje skelbiama statistika. Mūsų priemonėmis kasdien naudojasi vis daugiau įmonių ir vis daugiau jų gauna finansavimą, nes verslui esame pasiūlę tikrai įvairių finansinių priemonių. Stengiamės išgirsti verslo balsą ir, kiek leidžia teisės aktai, reaguoti čia ir dabar“, – tvirtino „Invegos“ vadovas.
Savo ruožtu Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovai paaiškino, kad priemonių atlaisvinti dar labiau negali dėl Europos Komisijos apribojimų.
„Priemonė „Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams“ parengta pagal 2020 metų kovo 19 dienos Europos Komisijos komunikatą. Pagal šį komunikatą paramą gali gauti tik tos įmonės, kurios patyrė nuostolių dėl COVID-19 viruso pasekmių. 30 proc. apyvartos kritimas – pakankamai reikšmingas pokytis“, – sakė jie.
Specialistai taip pat paaiškino, kad transporto sektorius anksčiau negalėjo gauti finansavimo pagal palūkanų kompensavimo priemonę, nes ji buvo įgyvendinama pagal reglamentą, draudžiantį remti kelių transporto priemonių įsigijimą.
„Atsiradus 2020 metų kovo 19 dienos Europos Komisijos komunikatui, Europos Komisija atvėrė galimybę pritaikyti palūkanų kompensavimo priemonę ir krovininio transporto sektoriui“, – pridūrė jie.
