Nuosmukis yra dar ryškesnis 19 narių turinčioje euro zonoje, kuriai priklauso tokios viruso smarkiai paveiktos šalys, kaip Italija, Ispanija ir Prancūzija, – valiutos bloko ekonomika, lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, susitraukė 3,8 proc.

Tai yra smarkiausi užfiksuoti susitraukimai nuo tada, kai oficiali ES statistikos agentūra 1995-aisiais pradėjo surinkinėti duomenis, ketvirtadienį pranešė Eurostatas.

Nedarbo lygis 19 narių valiutos bloke kovą, lyginant su vasariu, nežymiai padidėjo 0,1 procentinio punkto, iki 7,4 proc., skaičiavo Eurostatas.

Krintant naftos kainoms, metinės infliacijos lygis valiutos bloke balandį nukrito iki 0,4 proc. Kovą šis rodiklis siekė 0,3 proc.
Ketvirtadienio duomenys yra pirmieji tokie, aprėpiantys pirmą šių metų ketvirtį, kurio metu dauguma Europos šalių ėmė įvedinėti piliečių judėjimo apribojimus, kad būtų galima sustabdyti COVID-19 plitimą.
Kadangi visame žemyne buvo uždarytos gamyklos, restoranai ir parduotuvės, Europos Komisija (EK) prognozuoja, kad šiemet ES ekonomika susitrauks nuo 5 iki 10 proc.

Kelios šalys narės jau ėmė švelninti apribojimus, tačiau visos jos pripažįsta, kad atsigavimo kelias bus nelengvas.

Tikslesni duomenys apie numatomą nuosmukį bus paskelbti gegužės pradžioje, pirmadienį sakė EK viceprezidentas Valdis Dombrovskis.

ES šiuo metu kuria ekonominio atsigavimo planus, tačiau šalių lyderiams sunku susiderėti, kiek pinigų paskirti ir kaip juos išleisti. Jau pritarta pusės trilijono eurų vertės trumpalaikių priemonių planui, jis bus pradėtas taikyti birželį.

Be kita ko, kalbama ir apie ilgalaikį atsigavimo fondą, kurio vertė sieks bent 1 trln. eurų. Anot ES pareigūnų, jį greičiausiai bus pradėta naudoti 2021-ųjų pradžioje.