Ekonomistai šį paketą vertina įvairiai. Nerijus Mačiulis sako, jog pastaruoju metu pasiūlytos finansinės priemonės yra labai svarbios. Jo teigimu, dabar svarbiausia skatinti vartojimą, didinti gyventojų perkamąją galią.

„Sakyti, kad galėjo būti daugiau, anksčiau, daugiau galėjo pasiekti socialinių grupių – visada galima prie kažko prisikabinti. Manau, kad reikia pasidžiaugti, kad Vyriausybė reaguoja į aktualijas ir matant, kad karantinas tęsiasi ilgiau, nei buvo anksčiau planuota, metami papildomi finansiniai ištekliai. Manau, kad priemonės yra labai neblogos, tai tiesioginės išmokos gyventojams, tiesioginės išmokos labiausiai socialiai pažeidžiamiems asmenims. Visa tai ne tik padidintų jų perkamąją galią, paskatins užimtumą, bet ir turės teigiamos įtakos jų lūkesčiams, o taip pat paskatins vartoti, o ne taupyti ir sėdėti namie“, – laidoje Delfi diena sako Nerijus Mačiulis.

Nerijus Mačiulis

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog šiame plane pasigenda taiklumo, anot jos, pinigai dažnu atveju gali būti skirti ne tiems, kuriems jų gyvybiškai reikia.

„Visų svarbiausia, šiame plane aš pasigendu taiklumo. Šios išmokos yra dalijamos neįvertinant namų ūkio situacijos ir būklės, tarkime, jeigu vienas žmogus iš šeimos neteko darbo, arba neteko visiškai pajamų, tai būtina vertinti visą namų ūkio kontekstą, nes galbūt kitas žmogus šeimoje uždirba pakankamai nemažai. Tai padėtų sutaupyti lėšų ir atitinkamai tas lėšas nukreipti daug labiau nukentėjusiems nuo pandemijos ir izoliacijos.

Šiuo metu detalių dar nėra pakankama, bet būtina akcentuoti, kad tai yra mokesčių mokėtojų pinigai – dabar arba ateities mokesčių mokėtojų, nes tuos pinigus turbūt yra skolinamasi, o remti tuos žmones, kurie galbūt gauna normalią nedarbo išmoką, tai papildomai remti nereikėtų. Reikėtų remti tuos, kurie tikrai labai stipriai nukentėjo nuo situacijos arba yra pažeidžiamiausiuose visuomenės sluoksniuose“, – aiškino ji.

Ar nebus simuliavimo?

Tiesa, niekam nėra paslaptis, kad žmonėms, kurie gauna ne vieną išmoką, gali net neapsimokėti ieškoti darbo – jiems gali pakakti pašalpų.

„Ar jiems apsimokėtų tiesiog gauti šią paramą ir neieškoti darbo, tai du šimtai yra eurų nėra ta suma, kurios pakaktų žmogui ar namų ūkiui išgyventi, todėl akstinas ieškoti darbo išlieka. Svarbu akcentuoti tą momentą – ar tikrai tos plačių mostų dalybos, nes vis tik matome, kad 910 tūkst. žmonių turėtų sulaukti tokių išmokų, kai tuo tarpu dabar bedarbių gretose yra apie 313 tūkst.Vis tik dalis jų gauna nedarbo išmokas. Tai tokių dalybų patikrinimas, ar tikrai jos taiklios, ar nukreiptos ten, kur tikrai tie pinigai yra būtini, tai šiandien to tikrai nesimato iš šio plano“, – sako pašnekovė.

Indrė Genytė Pikčienė

N.Mačiulis svarsto, kam iš tiesų tie skiriami pinigai galėtų būti naudingi. Ekonomistas nesutinka su nuomone, jog svarbu peržiūrėti, kiek, pavyzdžiui, uždirba kiekvienas šeimos narys.

„Kai kam daug, kai kam mažai, supraskime, kad valstybė turi ribotus finansinius išteklius. Tokius, kokius gali pasiskolinti finansų rinkose, tiek, kiek mato, kad reikia gyventojų perkamosios galios skatinimui. Kai mes matome tuos 910 tūkst. gyventojų, tai jie gauna ir kitas pajamas – senatvės, našlių pensiją, tiesiog tai papildoma suma, kuri gali padidinti jų perkamąją galią trumpuoju laikotarpiu“, – tikino ekonomistas.

N.Mačiulis taip pat sako, kad šiuo metu svarbiausia ne patikrinimai, o tai, kad lėšos kuo greičiau pasiektų namų ūkius, anot jo, biurokratinio aparato didinimas galėtų tik pagilinti krizę.

„Pasidžiaukime už tuos asmenis, kuriems tie du šimtai eurų yra dideli pinigai ir jie galės iš jų gyventi. Supraskime, kad tokioje situacijoje negalime kurti biurokratinių taisyklių, tikrinti, kas kiek kada gavo pajamų. Aš šiuo atveju visiškai nesutinku su ponia Pikčiene, kuri sako, kad reikėtų vertinti, kiek kiti šeimos nariai gauna pajamų. Kai sukuriame tokį biurokratinį aparatą, tuomet lėšos nepasiekia gyventojų“, – sako N.Mačiulis.

Vyriausybė patvirtino naują socialinį paketą

Vyriausybė trečiadienį pritarė naujoms subsidijoms gyventojams ir darbdaviams. 1 mlrd. eurų vertės paketas numato ik pusės metų subsidijas laikinai nedirbusiems, o darbo netekusiems žmonėms pusę metų bus mokama 200 eurų darbo paieškos išmoka, tokią pat vienkartinę išmoką gaus sunkumų patiriantys įvairių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Kad šis paketas įsigaliotų, jam turės pritarti dar Seimas.

Vyriausybės pasitarimui pateiktuose įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose skelbiama, kad dėl karantino nukentėjusiems darbdaviams galėtų būti mokoma subsidija darbo užmokesčiui. Jos dydis būtų apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, nurodyto darbo sutartyje.

Pirmąjį ir antrąjį mėnesį būtų mokama 100 proc., bet ne daugiau nei minimali mėnesinė alga (MMA, 607 eurai „popieriuje“). Trečiąjį ir ketvirtąjį mėnesį – 50 proc., bet ne daugiau nei MMA, penktąjį ir šeštąjį – 30 proc., bet ne daugiau nei MMA. Didesnių išmokų galėtų tikėtis į ekonomikos ir inovacijų ministro patvirtintą potencialaus augimo įmonių sąrašą įtraukti darbdaviai. Jiems taikoma subsidijos dydžio riba siektų iki dviejų MMA.

Į subsidijas galėtų pretenduoti papildomai remiamus asmenis įdarbinę, subsidijas už darbuotojų prastovas gavę ir į Valstybinės mokesčių inspekcijos nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą įtraukti darbdaviai. Skaičiuojama, kad subsidijai darbo užmokesčiui reikės 381 mln. eurų.

Dokumentuose taip pat paskelbta, kad nauja 200 Eur darbo paieškos išmoka būtų mokama Užimtumo tarnyboje įsiregistravusiems bedarbiams, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas ir jie nedalyvauja aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Siūloma, kad 33 proc. nuo MMA (200,31 euro) gautų asmenys, kurie neturi teisės į kitas nedarbo socialinio draudimo išmokas. 7 proc. nuo MMA (42,49 euro) būtų skiriama tiems, kurie kitas nedarbo socialinio draudimo išmokas gauna.

Skaičiuojama, kad šioms išmokoms prireiks 265 mln. eurų.

Vyriausybė taip pat parengė Vienkartinės išmokos socialinio draudimo pensijų ir šalpos išmokų gavėjams įstatymo projektą. Jame siūloma nustatyti vienkartinę išmoką asmenims, kuriems yra ar bus paskirtos iki 2020 metų gruodžio 31 dienos socialinio draudimo senatvės (išankstinės senatvės), socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo), socialinio draudimo našlių, socialinio draudimo našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos, kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, šalpos senatvės, šalpos neįgalumo, šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose, šalpos našlaičių, socialinės pensijos, šalpos kompensacijos, pensijos.

200 eurų dydžio vienkartinė išmoka būtų išmokėta 2020 metų rugpjūčio mėnesį be atskiro asmens prašymo, išskyrus atvejus, kai asmeniui atitinkama išmoka bus paskirta po 2020 metų liepos 1 dienos. Tokiu atveju vienkartinė išmoka bus išmokėta kartu su pirma paskirta atitinkama išmoka.

Rašte nurodoma, kad senatvės pensijas gauna apie 611 tūkst. asmenų, jų gaunama vidutinė pensija kovą siekė 376 eurus. Invalidumo pensijas gauna 34,7 tūkst. asmenų, vidutiniškai po 300 eurų. Netekto darbingumo pensijų gavėjų buvo 133,3 tūkst., kuriems vidutiniškai mokėta po 245 eurus.

Skaičiuojama, kad 2020 metų valstybės biudžete turi būti skirta apie 182 mln. eurų. Vienkartines išmokas gautų apie 910 tūkst. asmenų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (580)