Trečiadienį komiteto posėdyje aptartas finansinės pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui COVID-19 protrūkio laikotarpiu priemonių įgyvendinimas.
Jame dalyvavusi ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka pasakojo, kad praėjusią savaitę pateikta aibė pakeitimų pagrindinėse COVID-19 situacijai pritaikytose priemonėse.
„Lengvatinėse paskolose buvo padidinta maksimali suma. Apyvartos reikalavimo sumažėjimas yra nuo 60 proc. iki 30 proc. Gerokai išplėstas įmonių, kurios gali kreiptis ratas. Pati finansavimo suma yra padidinta iki 200 mln. eurų.
Dėl apmokėtinų sąskaitų paskolų – vėlgi, atsižvelgėme į pasiūlymus ir dabar maksimali paskolos suma yra padidinta. Skirstoma į įmonių kategorijas, nes susidarydavo nepatogumų įmonėms. Minimali paskolos suma sumažinta, kad galėtų pasinaudoti ir smulkiausios įmonės. Nuo 1 tūkst. eurų iki 500 eurų. Minimali sąskaita nuo 100 eurų sumažinta iki 0 eurų. Dabar bet kokios vertės sąskaitą galima pateikti. Svarbu, kad įmonė suteiktų sąskaitų nemažiau nei už 500 eurų sumą.
Dėl palūkanų kompensavimo gavome patvirtinimą iš Europos Komisijos. Dėl to yra keičiamas aprašas. 100 proc. palūkanų kompensavimas bus galimas ir vilkikams. Lygiai taip pat atveriame galimybę ir nekilnojamam turtui. Finansavimo suma šiai priemonei irgi padidinta“, – dėstė ji.
Džiaugtis per anksti
Tai išklausęs A. Butkevičius sakė, kad politikai užmigo matydami šias finansines priemones.
„Džiaugiamės, kad padarėme didžiulį darbą. Analizuoja tik kai kurie profesoriai, ekspertai.
Kuo skiriamės nuo Vokietijos požiūrio į ekonominę krizę – jie sako, kad galėsime vertinti tada, kai matysime ne tik planą, bet ir vykdymą bei rezultatą.
Šiai dienai esame planavimo ir diskusijų stadijoje. Visą mėnesį jie kalbasi, kai pasižiūriu į finansinių priemonių vykdymą, matau tik 2,5 proc. panaudotų“, – kalbėjo jis.
„Investicijų ir verslo garantijų“ duomenimis, iki balandžio 28 dienos buvo panaudota 0 proc. portfelinių garantijų paskoloms, 4 proc. apmokėtinų sąskaitų paskoloms, 13 proc. paskoloms labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams ir 36 proc. sutelktinėms paskoloms „Avietė“ skirtų lėšų. Palūkanų kompensacijos buvo panaudotos 19 proc., o nuomos mokesčio kompensacijos dar nepradėtos naudoti.
Siūlo paramą skirstyti VMI
Seimo BFK posėdyje nuskambėjo pasiūlymas, kad paramą verslui skirstytų Valstybinė mokesčių inspekcija, o ne „Invega“.
„Nuo komiteto pasiūlymas, kurį pateikė smulkaus ir vidutinio verslo atstovai – paleisti paskolas per Mokesčių inspekcija. Tai būtų viena iš tokių greitų priemonių.
Siūlau kreiptis į Vyriausybę, kad suformuluotų. Pavyzdžiui, jei įmonės apyvarta yra iki 45 tūkst. eurų, galėtų gauti 5 tūkst. eurų paskolą, jei iki 300 tūkst. eurų – 30 tūkst. eurų paskolą, o jei iki 1 mln. eurų – 80 tūkst. eurų paskolą“, – sakė komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas.
Savo ruožtu konservatorius Mykolas Majauskas siūlė konkrečių sumų nedetalizuoti, o tiesiog nurodyti, jog „Invega“ veikia neefektyviai.
Posėdyje taip pat dalyvavusi „Invegos“ generalinio direktoriaus pavaduotoja Inga Beiliūnienė pastebėjo, kad VMI neturi tokios patirties.
„Neturi ir žmogiškųjų išteklių, informacinių technologijų sistemos turi būti priderintos. Tai užtruks bent pusę metų, nes turi būti viešasis pirkimas ir programavimas“, – sakė ji.
