Kaip rašoma Finansų ministerijos pranešime, Vyriausybės ir Finansų ministerijos veikla šiuo metu sutelkta ties penkiais prioritetais. Visų pirma, užtikrinti, kad visuomenės sveikatai apsaugoti būtų skiriama pakankamai lėšų ir išteklių. Antra – išsaugoti kuo daugiau darbo vietų. Trečia, padėti likvidumo iššūkių patiriančioms įmonėms, kad šios turėtų iš ko mokėti atlyginimus ir padengti būtinąsias išlaidas.
„Be to, būtina galvoti apie ateitį, nes visos epidemijos anksčiau ar vėliau baigiasi. Esame parengę planą šalies ekonomikai pastatyti ant kojų, kai virusas atslūgs. Kita vertus, dėl koronaviruso protrūkio ir pritaikytų priemonių jam suvaldyti, ekonomikos nuosmukis neišvengiamas. Svarbu, kad valstybės ižde turėtume pakankamai lėšų, tad siekiama kuo greičiau pasiskolinti milijardines sumas šalies reikmėms“, – vardija V. Šapoka.
Anot V. Šapokos, atskirų šalių pastangų protrūkiui ir jo padariniams įveikti nepavyks – būtinas koordinuotas tarptautinės bendruomenės atsakas. Todėl Europos Sąjungos šalių finansų ministrai drauge ieško būdų ir sprendimų sušvelninti infekcijos smūgį Bendrijos ekonomikai.
„Diskusijos su kolegomis finansų ministrais dažnai būna ypač atkaklios, ilgos ir emocingos. Pavyzdžiui, pastarasis posėdis truko 16 valandų ir baigėsi aštuntą ryto. Taigi namo grįžtu tikrai ne kasdien, kartais tenka po kelias paras iš eilės dirbti ministerijoje. Bet niekas nesiskundžia: visa ministerijos komanda puikiai supranta, kokioje ypatingoje padėtyje esame atsidūrę ir kad būtinos visos pastangos jai suvaldyti bei geriausiems sprendimams pasiekti“, – teigia V. Šapoka.
Pranešime pabrėžiama, kad pasak ministro, kilusi koronaviruso krizė atskleidė mūsų visuomenės savybes, būtinas tokiems iššūkiams įveikti.
Ši pandemija nebus paskutinė
Finansų ministro teigimu, šiuo metu svarbu ne tik atremti epidemiją, apsaugoti šalies ūkį, bet ir drauge ieškoti galimybių tolesniam Lietuvos ekonomikos augimui užtikrinti.
Kaip rašoma pranešime, būtina, spartinti visuomenės skaitmenizavimą ir gilinti bei plėsti gyventojų žinias, atnaujinti šalies infrastruktūrą. Koronaviruso sukelta krizė valstybei pateikė ne vieną pamoką, ir visas jas svarbu išmokti.
„Akivaizdu, kad turime būti geriau pasirengę įveikti bet kokias, net ir labiausiai teorines grėsmes. Todėl privalome nuolat tikrinti ir tobulinti šalies krizių valdymo sistemą, vykdyti pratybas, kad būtume pasirengę kitos „juodosios gulbės“ pasirodymui. Jis neišvengiamas: pasaulio gyventojų skaičiui toliau augant, ši pandemija nebus paskutinė“, – sako V. Šapoka.
V. Šapoka siūlo jau svarstyti, ko imsimės ir kaip elgsimės epidemijai atslūgus ir gyvenimui ėmus grįžti į įprastas vėžes.
„Be abejo, dabar didžiausias rūpestis turi būti mūsų pačių ir artimųjų sveikata bei saugumas. Tačiau šį laiką svarbu išnaudoti prasmingai, skirti jo sau, savo tobulėjimui. Kiekviena krizė yra ne tik iššūkis, bet ir galimybė. Apie jas galvoti turime būti nuolat, o ypač – šiuo metu“, – sako pašnekovas.
Tikisi, kad fondo veikla bus ilgalaikė
Kaip nurodoma pranešime, vienas iš sprendimų kovojant su koronaviruso sukeltomis pasekmėmis – pirmosiomis viruso protrūkio Lietuvoje dienomis įkurtas fondas epidemijos padariniams mažinti.
„Nepaprastai džiaugiuosi, kad buvo įkurti net keli fondai kovai su koronaviruso protrūkiu. Gebėjimas veikti išvien ir kartu ieškoti sprendimų suteikia optimizmo ir yra viena svarbiausių prielaidų kilusioms krizėms įveikti“, – teigia finansų ministras.
Anot ministro, fondas pasižymi ir tuo, kad jis įsteigtas ne vienai problemai spręsti, bet yra skirtas padėti tiems, kuriems tuo metu pagalbos reikia labiausiai. Visų pirma – gydytojams ir sveikatos apsaugos specialistams, kovojantiems su virusus priešakinėse gretose.
Vėliau fondo veikla ir ištekliai bus nukreipti į kitas sritis, tokias kaip psichologinė pagalba nuo epidemijos nukentėjusiai visuomenei.
„Tikiuosi, kad Fondo veikla bus ilgalaikė, juolab, kad viruso protrūkio sukeltos problemos neišnyks infekcijai atslūgus, pagalbos reikės daugeliui visuomenės grupių. Tikiu, kad būtent šis fondas suteiks galimybę vienyti įvairių sričių specialistus ir į kylančius iššūkius reaguoti lanksčiai“, – kalba ministras.
Fonde surinktos lėšos perkopė 760 tūkst. eurų. Prie valstybės kovos su koronavirusu prisideda ir gyventojai, ir verslas – mažos, vidutinės ir stambios įmonės. Fondas glaudžiai bendradarbiauja ir su pasaulio lietuvių bendruomene. Vienas iš fondo tarybos narių yra Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos kopirmininkas dr. Rimvydas Baltaduonis. Glaudžiai bendradarbiaujama su įvairiose pasaulio šalyse veikiančiomis lietuvių bendruomenėmis.
V. Šapoka pabrėžia, kad sprendimas įsteigti fondą nereiškia, kad valstybė patiria lėšų trūkumą. Atvirkščiai – šalies finansinė padėtis ir reputacija yra kaip niekada stiprios, ir Lietuva tai pasitelkia itin patraukliomis sąlygomis skolindamasi iš tarptautinių šaltinių.
„Fondas yra vienijanti iniciatyva, galimybė prisidėti kiekvienam. Susitelkimas, pasiryžimas veikti kartu rodo, kad mūsų visuomenė yra brandi, ir tai teikia viltį“, – teigia V. Šapoka.
Prie Finansų ministerijos įkurto fondo koronaviruso pasekmėms mažinti prisijungė visuomenininkai, mokslininkai kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, aktyviausios nevyriausybinės organizacijos: Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, „Caritas“, „Maisto bankas“, Maltos ordino pagalbos tarnyba.
COVID-19 pasekmių mažinimo fondo informacija:
Gavėjas: Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Sąsk. nr.: LT 56 1010 0000 0853 2407 (Lietuvos bankas)
Trumpieji numeriai paremti (skambinant iš visų operatorių): 1845 – 2 eur; 1846 – 5 eur; 1847 – 10 eur
