Iš 19 valstybių sudarytoje euro zonoje grynieji pinigai naudojami gana plačiai, tačiau dauguma parduotuvių ir kitų įmonių prašo klientų atsiskaityti kortelėmis. Tokiu būdu siekiama į apyvartą nepaleisti pinigų, kuriuos galimai lietė užsikrėtęs žmogus.
ECB valdančiosios tarybos narys Fabio Panetta tinklaraščio įraše teigė, kad Europos laboratorijose įgyvendintų tyrimų rezultatai rodo, jog koronaviruso išlikimo tikimybė ant nerūdijančio plieno paviršių, pavyzdžiui, durų rankenos, per pirmas kelias valandas po apkrėtimo yra „nuo 10 iki 100 kartų“ didesnė nei išlikimo ant eurų banknotų tikimybė.
„Kiti tyrimai rodo, kad virusas daug lengviau perduodamas, kai liečiami tokie slidūs paviršiai, kaip plastikas, o ne porėti, kaip iš medvilnės pagaminti banknotai“, – sakė F. Panetta.
Euro banknotai spausdinami ant popieriaus, pagaminto iš grynos medvilnės pluošto, dėl to jie ilgiau nesusidėvi ir nesuplyšta.
„Apskritai, palyginti su kitais paviršiais, banknotai nekelia didesnės grėsmės“ susirgti COVID-19, rašė F. Panetta. Virusas lengviau pernešamas kitais paviršiais, su kuriais susiduriame kasdien.
Centrinis bankas Kinijoje vasarį paskelbė ultravioletiniais spinduliais dezinfekuojantis banknotus, kad jais nebūtų platinamas koronavirusas.
