„Teks atsiprašyti „vaučerio“ ir plačiąja prasme jį naudoti. Jis labai tinkamas tiek paklausos skatinimui, tiek rodyti, į kurią pusę vartotojas kreiptų savo pinigus“, – antradienį nuotolinėje „Pandemijos ekonomikos konferencijoje“ sakė jis.

Kaip žinia, elektroninių kuponų („vaučerių“) sistema buvo siūloma kaip priemonė maisto kainoms suvaldyti. Tačiau praėjusių metų rudenį Žemės ūkio ministerija jos atsisakė.

S. Gustainis svarstė, kad dabar jos imtis galėtų visos trys Baltijos šalys.

„Reikėtų su latviais ir estais susimesti po 30 mln. eurų. Tada tarpusavyje apsikeisti. Tokia priemonė mobilizuoja regioninio turizmo vyksmą.

Tas pats galėtų vykti ir vietinio turizmo skatinime. Turizmo arba kitų paslaugų, kas yra nukentėję – SPA, sveikatinimo paslaugos, restoranai“, – sakė jis.

Pranešėjas dar svarstė, kad reikėtų apsispręsti, kiek ir ko su „vaučeriais“ būtų galima įsigyti, ar jie dengtų 100 proc. kainos ir pan.

„Tokia priemonė susieta ir su rinka, nes vartotojas sprendžia. Susijęs su gavėjo pastangomis, yra dinamiškas, lyginant su centralizuota dalyba“, – sakė S. Gustainis.

„BaltCap“ partnerio manymu, valstybė kitose krizės fazėse turėtų palaikyti „laimėtojus“.

„Tie, kas liko, tuos ir palaikyti, nes jie greičiausiai užaugs.

Jeigu darysime lygiavą, tada būsime zombių ekonomika. Nemanau, kad turėtume turėti tokį tikslą“, – sakė jis.

Konferencijoje taip pat dalyvavusi finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė sakė, kad verslui skirto likvidumo sumos didėja.

„Pagal dabartinį investicinį planą, mokėjimai ir apyvarta didėja apie 500 mln. eurų šiemet.

Per kelis metus lėšų suma artėja prie 3 mlrd. eurų papildomai prie to, kas numatyta valstybės biudžete“, – sakė ji.

Viceministrė patikino, kad tai yra taip vadinami „nauji pinigai“.

„Svarbus ne tik pinigų kiekis, bet ir jų investavimo kokybė. Puikiai suprantame, kad iš krizės norime išeiti kitokie. Inovacijos, biotechnologijos – labai aktualu. Daug šnekame apie infrastruktūrą, bet dar yra energetikos projektai, atsinaujinantys ištekliai. Tai galimybės, kurias galėtume išnaudoti“, – kalbėjo L. Maskaliovienė.

Pandemijos ekonomikos grupė“ prisistato kaip neformalus ekspertų forumas, kuris apibendrina ir analizuoja informaciją apie COVID-19 pandemijos iššūkius ekonomikai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (65)