Tačiau lyderiai optimizmu pasižymi galvodami apie krizės trukmę. Jie prognozuoja trumpesnį jos laikotarpį nei dauguma ekonomistų ir spėja, kad vidutiniškai ji tęsis 7 mėnesius, o į įprastą darbo režimą po karantino atšaukimo pavyks grįžti per tris.
Vadovai tikisi trumpesnės krizės
Nors labai reikšmingų skirtumų nėra, tačiau didelių ir mikroįmonių respondentai tikisi ilgesnės krizės. Įmonių savininkai ir aukščiausios grandies vadovai turi panašų lūkestį krizės trukmei. Vidurinės grandies vadovai krizės trukmės atžvilgiu nusiteikę optimistiškiau.
Respondentų atsakymai pasiskirstė taip: didelių įmonių savininkai mano, kad krizė truks 8,1 mėn., vidutinės įmonės spėja, kad krizė truks 6,8 mėn., smulkios įmonės galvoja, kad 6,9 mėn., mikroįmonės atsakė, kad krizė truks 7,5 mėn. Drauge įmonės svarsto, kad krizė vidutiniškai truks 7,3 mėn.
„Atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos įmonių vadovai ir savininkai prognozuoja 7 mėn. COVID-19 sukeltos krizės trukmę. Šis požiūris gan optimistiškas, nes ekonomistų ir konsultacinių įmonių teigimu ji gali tęstis metus ar daugiau. Skirstant atsakymus pagal pareigas, įmonių savininkai ir akcininkai mano, kad krizė truks 7,2 mėn., aukščiausios grandies vadovai galvoja apie 7,4 mėn., vidurinės grandies vadovai įvardija 6,7 mėn. trukmę, vadybininkai, administratoriai, specialistai arba techniniai darbuotojai 9,7 mėn.“, – sako tyrimo vadovas Benas Adomavičius.
Įprasta veikla – po 3 mėnesių
B. Adomavičius tyrimo metu taip pat aiškinosi, kiek laiko į įprastą verslo režimą krizei pasibaigus reikėtų grįžti skirtingo dydžio įmonėms.
Daugiau nei 50 mln. Eur pajamas generuojančių (12,26 respondentai) įmonių vadovai mano, kad krizei pasibaigus šiandien, į įprastą verslo režimą sugrįžti joms prireiktų 3,7 mėn. Nuo 10 mln. Eur iki 50 mln. Eur pajamas turinčių įmonių (13,03 proc. respondentų) vadovai sako, kad įprastai veikti jos galėtų pradėti vidutiniškai po 4 mėn. Nuo 2 mln. Eur iki 10 mln. Eur (26,05 proc. respondentų) pajamas turinčių organizacijų vadovai mano, kad jų verslas įprastai veikti pradėtų praėjus 2,8 mėn. Iki 2 mln. Eur (48,66 proc. respondentų) pajamas generuojančių įmonių vadovai mano, kad po 2,9 mėn. jų verslas veiktų įprastu režimu.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad įmonėms grįžti į įprastą verslo režimą vidutiniškai prireiktų 3 mėnesių. Mažoms įmonėms grįžti į normalų ritmą prireiktų vidutiniškai mėnesiu trumpesnio laikotarpio. Tad pagalbos priemonių formuotojai turėtų numatyti, jog po karantino pabaigos paramos priemonės galiotų dar bent 3-4 mėnesius“, – sako ISM Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovas.
Spėja, kad sumažės pajamos, pelnas ir darbuotojų skaičius
Apklausa taip pat atskleidė respondentų nusiteikimą likusiems 2020 m. Duomenys rodo, kad dauguma vadovų nusiteikę itin neigiamai ir lyginant su 2019 metais – prognozuoja pelno, pajamų ir darbuotojų skaičiaus sumažėjimą.
„76 proc. atliktos apklausos respondentų mano, kad jų pajamos sumažės, o sumažėjimas sieks vidutiniškai 32 proc. 12 proc. spėja, kad pajamos padidės, o jų išaugimas vidutiniškai sieks 27 proc. 12 proc. mano, kad pokyčių nebus.
76 proc. taip pat mano, kad sumažės jų organizacijų pelnas, o sumažėjimas bus vidutiniškai 53 proc. 10 proc. tikisi pelno padidėjimo, o vidutinis augimas, jų nuomone, turėtų būti 18 proc. 14 proc. pokyčio nesitiki“, – gautais rezultatais dalijasi B. Adomavičius.
Tyrimas taip pat parodė, kad 48 proc. respondentų mano, jog reikės mažinti darbuotojų skaičių. Personalą mažinti gali tekti vidutiniškai 20 proc. 12 proc. galvoja, kad darbuotojų skaičius išaugs vidutiniškai 20 proc. 40 proc. sako, kad čia pokyčio nebus.
Atšaukus krizę planuoja peržiūrėti verslo strategiją
Tyrimo respondentų taip pat buvo klausiama, kokių veiksmų jie planuoja imtis per likusius 2020 m. atšaukus karantiną. Atsakymai parodė, kad svarbiausias organizacijų prioritetas – įmonės verslo strategijos peržiūrėjimas. Tai padaryti ketina didžioji dauguma respondentų – net 49 proc.
„Dauguma vadovų puikiai supranta, kad prieš krizę sugalvoti veiksmai dėl pasikeitusios situacijos ateityje bus mažai naudingi. Kiekviena strategija – žingsnis ir galvojimas apie ateitį, įsivaizdavimas, kokia ji gali būti ir strategavimas, ką daryti. Ateities scenarijui smarkiai pasikeitus, sprendimai taip pat privalo būti koreguojami, nes naujoje aplinkoje jie gali būti neefektyvūs, o kartais net žalingi“, – sako B. Adomavičius.
Atšaukus karantino priemones likusiems metams 47,2 proc. respondentų planuoja didinti našumą, 45,5 proc. ketina sumažinti veiklos kaštus, 39,1 proc. siekdami įgyti rinkos dalį iš konkurentų nori įvesti naujus gaminius/paslaugas, 37 proc. pasinaudoti valstybės teikiamomis pagalbos priemonėmis (mokesčių atidėjimu, garantijomis, tiesioginėmis išmokomis), 31,8 proc. plačiau naudoti internetą ir el. komercijos sprendimus, 31,5 proc. planuoja pritraukti talentingus darbuotojus, kurie anksčiau buvo neprieinami, 22,2 proc. stebėti kitas šalis ir mokytis iš pamokų jose, bei pritaikyti išvadas savo versle.
ISM universiteto Vadovų magistrantūros Strateginio valdymo modulio vadovo Beno Adomavičiaus atliktoje apklausoje dalyvavo 343 respondentai, iš kurių 85 procentai aukščiausios grandies vadovai (generaliniai direktoriai, padalinio/funkcinės srities vadovai ir pan.) bei įmonių savininkai, akcininkai.
