Antradienį surengtoje pandemijos ekonomikos konferencijoje valdžios atstovai diskutavo apie pagalbos priemones verslui – kurios jau veikia, o kurios dar stringa.
Kas Lietuvoje laikoma sunkumų turinti įmonė?
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka apibrėžė, kas yra problemų turinti įmonė Lietuvoje karantino metu: „Dėl finansinių priemonių buvo išskirti labiausiai pažeisti sektoriai, kurių apyvarta krito 60 proc. Dabar reaguojant į plėtrą, kriterijus sumažintas iki 30 proc. (...) Tai situacija, su kuria susiduria praktiškai bet kuris verslas per tiekimo grandines, įrangos atvežimą arba eksportą.“
J. Rojaka priduria, kad šiandienos krizė – ne tik finansų, bet ir pasitikėjimo, nes itin išauga rizikos ir neapibrėžtumas. „Likvidumo reikės ne tik dabartiniu laikotarpiu, bet ir iki metų pabaigos, o kai kuriems sektoriams – kitiems metams, kad situacija adaptuotųsi ir nusistovėtų“, – pažymi ji.
Finansų viceministras Darius Sadeckas papildo, kurios įmonės Lietuvoje susiduria su iššūkiais: „VMI iškart atleidžiami nuo prievolės sumokėti mokesčius arba netaikomas išieškojimas įmonėms, kurių veikla karantino metu yra uždrausta. Likusioms įmonėms yra supaprastintas prašymas pagrįsti, kad jie lygiai taip pat nukentėję nuo šios situacijos.“
Finansų ministras patikslino, kad įmonės nėra atleidžiamos nuo mokesčių, o tik atidedamas jų mokėjimas.
„Per du mėnesius nuo karantino reikės sumokėti arba sudaryti paskolos sutartį, kuri leidžia atidėti dar ilgesniam laikui, pavyzdžiui, kai pasibaigus karantinui, veikla po truputį atsistatys, ir verslas galės tuos mokesčius sumokėti“, – aiškina jis.
Draudikų asociacija: veikia vienintelė priemonė, visos kitos – nepasiteisinusios
Lietuvos Draudikų asociacijos direktorius, PEG iniciatyvinės grupės narys Andrius Romanovskis konferencijos pradžioje pabrėžė, kad vienintelė priemonė, kuri šiuo metu veikia – 257 eurų išmoka visiems savarankiškai dirbantiems asmenims.
Jis taip pat pažymi, kad skirtingais skaičiavimais, šiuo metu prastovose yra nuo 150 iki 200 tūkst. asmenų.
„Visos kitos priemonės – stovi. Užimtumo tarnyba su prastovomis pajudėjo, skaičius šoktelėjo, bet dar prieš savaitę jis buvo niekingai mažas. Visuma priemonių iki šiol yra nepasiteisinusios“, – akcentuoja A. Romanovskis.
Rojaka: priemonės buvo ruošiamos 2021 m. krizei
J. Rojaka atkreipia dėmesį, kad valstybė nebuvo pasiruošusi tokiai smūginei krizei, todėl esą įgyvendinti priemones per vieną dieną: susitarti su bankais ar paleisti per vieningą struktūrą – Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) – buvo praktiškai neįmanoma, nes techniniu požiūriu – itin sudėtinga.
„Invega prisiėmė lyderystę. Tos priemonės buvo ruošiamos krizei, kuri, kaip mes manėme, galėtų ateiti 2021 m. Visos priemonės, kurias planavome, yra įgyvendinamos dabar paraleliai žiūrint į ateitį. Mes tikrai neprarandame perspektyvos, bet kad turėjome atliepti poreikį „čia ir dabar“, sistemos tam nebuvo. (...) Anksčiau sakėme, kad priemonės bus sukurtos per mėnesį, o poveikis bus vėliau.
Dabar sistema sukurta, ir kasdien stebėsime, kaip tie skaičiai auga: iš dalies kompensavimas, paskolos, likvidumo suteikimas. Visos šios priemonės paleidžiamos vienu metu“, – kalbėjo ekonomikos ir inovacijų viceministrė.
Radišauskienė: 11 mln. Eur – adekvati suma, gelbėjant verslą
Socialinių reikalų ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pažymi, kad apie 13 tūkst. įmonių yra pateikusios paraiškas dėl subsidijų už prastovas, o apie 19 tūkst. įmonių neva pateikė informaciją apie prastovas Valstybinei darbo inspekcijai (VDI).
„Skirtumas yra apie 7 tūkst. įmonių, kurios nesikreipė dėl prastovų. Suma paprašyta – 20,3 mln. Eur, o išmokėta 11,1 mln. Eur. Praktiškai tik 9 mln. yra neišmokėta“, – sako ji.
Viceministrė sutinka, kad subsidijos verslui už prastovas yra sudėtinga nauja priemonė: „Bandėme rasti geriausią variantą, kuriuo galėtų pasinaudoti įmonės. Pasiūlėme prastovų mechanizmą – kompensuoti ir taip pat paprašyti darbdavių solidariai prisidėti prie darbo vietų išlaikymo. Įmonės tuo naudojasi, bet tai yra nauja priemonė ne tik valstybės institucijoms, bet ir verslui sunku adaptuotis.“
E. Radišauskienės vertinimu, 11 mln. Eur – adekvati suma, padedant verslui išsaugoti darbo vietas.
„Kodėl kitas verslas nesikreipia, čia jau kitas klausimas, bet jie naudojasi ir kitomis priemonėmis. Matyt, per visas priemones pasiskirsto tolygiai ir visi sugriūva ne tik į vieną priemonę. Priminsiu, kad dalis žmonių naudojasi ligos išmokomis, nes jie prižiūri vaikus. Kiti darbdaviai moka už nuotolinį darbą, o žmonės atlieka tą patį darbą ir gauna darbo užmokesčio fondą“, – kalbėjo Socialinių reikalų ir darbo viceministrė.
Ekonomikos skatinimui – papildomi 500 mln. Eur
Finansų viceministras D. Sadeckas sako, kad pirminiame Vyriausybės plane, kuris patvirtintas kovo 16 d., Lietuvos ekonomikos skatinimui buvo skirta 2,5 mlrd. eurų, iš kurių buvo milijardas garantijų ir 1,5 mlrd. eurų grynųjų išlaidų. Bendras pagalbos paketas sudarė apie 5 mrld.
„Praėjusį trečiadienį Vyriausybė patikslino planą, išplėsdama ekonomikos skatinimo dalį ir numatydama dar papildomai 500 mln. Eur ekonomikos skatinimui, ką galima padaryti dar šį pusmetį – įlieti papildomų pinigų į ekonomiką per pirkimus, rangos darbus ir pan. Taigi bendra suma, kurią skyrė Vyriausybė, siektų 3 mrld. Eur“, – skaičiuoja D. Sadeckas.
Tuo metu „Invega“ realiai jau yra panaudojusi apie 33 mln. Eur, žemės ūkis – apie 81 mln. Eur, pažymi viceministras.
Lietuvos Draudikų asociacijos direktorius A. Romanovskis atkreipia dėmesį, kad šie pinigai pradėti naudoti nuo vasario mėn., t. y. žymiai anksčiau, nei kad Lietuvoje buvo įvestas karantinas.
J. Rojaka papildo, kad anksčiau veikusios priemonės buvo išplėstos, nors papildomo finansavimo joms nebuvo skirta.
„Peržiūrint visą „Invegos“ finansinių priemonių paketą, apie pusę priemonių yra skirta vien tik koronaviruso padariniams likviduoti, t. y. lengvatinės paskolos, kurioms šiuo metu padidintos lubos nuo 50 iki 200 mln. ir kt.“, – sako ji.
Darbo ieško 350 tūkst. asmenų: dalis jų atėjo iš „šešėlio“
Diskusijos moderatorius viešųjų ryšių ekspertas Mykolas Katkus konferencijos pabaigoje atkreipė dėmesįi, kad pastaruoju metu itin padaugėjo žmonių, kurie ieškosi darbo. Per balandžio mėnesį nuo 180 tūkst. išaugo iki beveik 350 tūkst. asmenų.
E. Radišauskienė aiškina, kad tam įtakos turi ir koronavirusas: „Asmenys, kurie ieškosi darbo, nebūtinai yra bedarbiai. Mes prognozuojame, kad dalis jų gali netekti darbo, ir jie intensyviai ieško kito darbo. Kita dalis yra pastovioji – 180 tūkst. nuolatos ieškantys darbo asmenys.“
Taigi šiuo metu darbo ieško 140 tūkst. naujų žmonių. Apie pusė jų, anot viceministrės, yra rizikos zonoje.
„Tai matome pagal sektorius. Kita pusė galbūt ieško geriau apmokamo darbo. Nepamirškime, kad šis laikotarpis nėra tik rizika iškristi iš darbo rinkos. Taip pat yra ir galimybės rasti naują darbą“, – pažymi ji.
E. Radišauskienė skaičiuoja, kad kas ketvirtas asmuo, kuris yra atleistas ir turi kvalifikaciją, iškart įsidarbina. „Pagrinde (prie ieškančiųjų darbo – aut. past.) sukrenta tie žmonės, kurie neturi kvalifikacijos, nes be jos sunkiau išsilaikyti darbo rinkoje“, – tikina ji.
J. Rojaka papildydama socialinių reikalų ir darbo viceministrę daro prielaidą, kad tie žmonės, kurie dirbo šešėlyje, šiuo metu prisijungė prie ieškančiųjų darbo asmenų.
„Darbas šešėlyje ir patenka į labiausiai rizikingą sektorių, t. y. turizmas, viešbučiai ir restoranai, statybos verslas. Tai yra šešėlyje esantys darbai, kurių šiandien žmonės negali atlikti. Taigi tie, kurie anksčiau dirbo šešėlyje, šiuo metu yra bedarbiai“, – kodėl išaugo ieškančiųjų darbo skaičius, aiškina J. Rojaka.
