„Kad geriau įsivaizduotume, tai galima palyginti su vis naujai perkamais kvadratiniais metrais pastate – šiuo metu jų kaina yra kritusi, tad juos perkame pigiau, tarsi vis labiau didindami įsigyjamo pastato plotą. O, rinkoms atsigavus, turimų fondo vienetų vertė turėtų grįžti į buvusį ar aukštesnį lygį“, – lygino „INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas.
Lietuvos banko duomenimis, dėl COVID-19 krizės antros pakopos pensijų fondų grąža šių metų pradžioje buvo neigiama ir siekė -14,75 proc. Tačiau per visą 1 metų ir 3 mėnesių gyvenimo ciklo fondų veiklos laikotarpį grąža išliko teigiama ir sudarė 1,83 proc.
„Kaupimas pensijai, remiantis gyvenimo ciklo principu, kai jaunystėje didesnė dalis investuojama į akcijas, o su amžiumi investiciniame krepšelyje daugėja obligacijų, pasiteisino net ir tokio netikėto bei staigaus nuosmukio akivaizdoje.
Skaičiai rodo, kad vyresnių amžiaus grupių pensijų fondų vertė krito gerokai mažiau nei jaunesnių amžiaus grupių pensijų fondų, daugiausia investuojančių į akcijas. Vis dėlto, vertinant iš ilgalaikio kaupimo perspektyvos, tai yra laikinas nuosmukis, ekonomikai atsigaunant augs ir fondų vertė ir, tikėtina, viršys buvusį lygį“, – sakė Lietuvos banko ilgalaikių taupymo ir draudimo produktų priežiūros skyriaus viršininkė Justina Pupienienė.
Kiekvienos amžiaus grupės pensijų fondų rezultatai – lentelėje.
Istorija rodo 4 proc. grąžą
„Luminor“ pensijų produkto vadovė Aistė Paliukaitė sakė, kad visų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų – tiek antros, tiek trečios pakopos – grąža pirmąjį ketvirtį buvo neigiama, kaip ir daugelio investicinių ir pensijų fondų visame pasaulyje.
„Pensijų fondai investuoja savo dalyvių lėšas į vertybinius popierius, nes tai leidžia ilguoju laikotarpiu sukaupti didesnę sumą, nei susidaro vien iš įmokų. Tačiau finansų rinkos nėra pastovios ir tokie sukrėtimai kaip COVID-19 pandemija bei dėl jos sustabdytos didžiosios pasaulio ekonomikos tikrai neigiamai paveikė tiek akcijų, tiek obligacijų kainas, o būtent šios priemonės yra pagrindinės pensijų fondų investicijos“, – sakė ji.
A. Paliukaitė dėstė, jog ši padėtis yra laikina.
„Nors ekspertai skirtingai prognozuoja rinkų tendencijas, norėdami įvertinti, ko tikėtis, galime pasižiūrėti į tai, kas buvo praeityje. Ši finansų krizė – tikrai ne pirmoji istorijoje, daugelis dar prisimename 2008 metus, prieš tai – 2000 metus. JAV sprogusį „dot-com“ burbulą. Nors ir ištinka krizių, ilgalaikis investavimas leidžia uždirbti grąžą, nes augimo periodai atveria kritimus. Lietuvos pensijų fondų istorija taip pat tai parodo – nors ir buvo skaičiuojami nemenki praradimai 2008 metais, nuo 2004 iki 2019 metų, kai įvyko pensijų sistemos reforma, vidutinė visų Lietuvos antros pakopos pensijų fondų metinė grąža viršijo 4 proc. Vadinasi, vidutiniškai kiekvienais metais augimas, net ir įskaičiuojant krizes, buvo 4 proc.“, – sakė ji.
„INVL Asset Management“ investicijų valdymo padalinio vadovas V. Rūkas taip pat sakė, kad 2020-ųjų pirmojo ketvirčio pensijų fondų rezultatus lėmė koronaviruso pandemija ir jos sukelti pokyčiai pasaulio finansų rinkose.
„Dėl pandemijos valstybės uždarė sienas, įvedė karantiną, staigiomis prevencinėmis priemonėmis stabdė ar lėtino ūkinę veiklą, o šis nerimas netruko persimesti į pasaulio akcijų ir obligacijų rinkas. Vasario viduryje pradėjusios pigti, vėliau akcijos nuvertėjo rekordiniu greičiu. Įvairių valstybių paskelbti paramos verslui planai bei kiti veiksniai turėjo teigiamą efektą, tačiau rinkos dėl to atsigavo tik iš dalies – INVL antros pakopos pensijų fondai, kovo 23 dieną pasiekę žemiausią tašką, kovo pabaigoje jau buvo atkūrę vertę iki teigiamo pokyčio, vertinant nuo 2019 metų pradžios“, – pasakojo jis.
V. Rūkas pastebėjo, kad, žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos, toks svyravimas finansų rinkoms, taip pat ir pensijų fondų vertei yra būdingas.
„Be to, kaip rodo istorija, po nuosmukio būna pakilimas. Štai, Lietuvos banko duomenimis, po šalies antros pakopos pensijų fondų smukimo 2008 metais iki -19,7 proc. 2009 metais jų uždarbis jau siekė 17,3 proc. Tikėtina, kad šių metų nuosmukio neigiamą efektą sustiprina ir itin sėkmingi 2019 metai, kai antros pakopos fondai uždirbo rekordinę 19,9 proc. grąžą“, – sakė jis.
INVL atstovas dar pastebėjo, kad, valdydami pensijų fondų riziką ir siekdami kiek įmanoma labiau sumažinti rinkų kritimo pasekmes, jie veikia pagal įvairiems scenarijams paruoštą planą ir strategiją.
„Esame numatę veiksnius, kuriems įvykus, mažinama rizikingų investicijų dalis. Siekiame sutaupyti, kai akcijos krenta, kad, rinkoms nurimus, būtų galima lengviau ir greičiau grąžinti buvusią vertę. Dalies fondų vertės kritimo mastą šių metų pirmąjį ketvirtį padėjo sumažinti ir investicijos į Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką.
Nors rinkų kritimas pirmąjį ketvirtį lėmė pensijų fondų investicijų vertės sumažėjimą, svarbu prisiminti, kad svyravimai ir finansų rinkos yra neatsiejami, o, kaip rodo istorija, po kritimo akcijų vertė įprastai grįžta į ankstesnį ar dar aukštesnį lygį. Be to, pensijų kaupimas yra keliasdešimt metų procesas, tad per tokį laikotarpį svyravimų ir vėl nutiks. Deja, niekas negali tiksliai pasakyti, kada“, – sakė V. Rūkas.
Savo ruožtu „SEB investicijų valdymo“ investicijų valdymo grupės vadovas Paulius Kabelis pasakojo, kad neigiamą pensijų fondų grąžą pirmą šių metų ketvirtį lėmė staigus akcijų ir daugelio obligacijų kainų smukimas, kurį vasario viduryje sukėlė investuotojų baimė dėl COVID-19 viruso pandemijos padarinių pasaulio ekonomikai.
„2020 metų pradžioje Kinijoje pradėjęs plisti virusas vėliau pasiekė Vakarų Europą, JAV ir kitus regionus. Kovai su naujo viruso, kuriam kol kas neturime nei vakcinos, nei vaistų, plitimu valstybės turėjo pasitelkti gana drastiškų priemonių – uždaryti šalies sienas ir įvesti visuotinį karantiną. Visa tai savaitėms sustabdė socialinį gyvenimą ir daugelio įmonių veiklą.
Sunkiai prognozuojama viruso plitimo dinamika sukūrė didelį neapibrėžtumą dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų, į tai ir reagavo finansų rinkų dalyviai. Koks bus tikrasis poveikis pasaulio ekonomikai, kol kas labai sunku įvertinti, tačiau valstybės ir centriniai bankai imasi itin greitų ir anksčiau nematyto masto rinkų skatinimo priemonių, kurios gali reikšmingai sumažinti viruso jau padarytą žalą ekonomikai. Pokyčiai pasaulio akcijų rinkose turi įtakos ir pensijų fondų rezultatams“, – sakė jis.
SEB atstovas paaiškino, kad už kiekvieną įmoką dalyvis gauna tam tikrą skaičių pensijų fondų vienetų, o pensijų fonduose kaupiamos dalyvių lėšos yra investuojamos pagal to fondo strategiją.
„Pensijų fondo strategijoje nurodyta, kur fondas dalyvių lėšas investuoja. Nors investicinių vienetų vertė šiuo neramiu laikotarpiu smuko, tačiau pensijų fondų vienetų skaičius išliko tas pats.
Tad rinkoms kylant šių investicinių vienetų vertė kartu su akcijų rinkomis turėtų grįžti į buvusią padėtį, o ilgainiui ir augti, kaip rodo istoriniai duomenys. Tam, kad per ilgą laikotarpį būtų uždirbta pakankama grąža, o investicijų rizika būtų tinkamai išskaidyta, pensijų fondų turtas yra investuojamas globaliai – į įmonių akcijas ir įvairias obligacijas visame pasaulyje.
Todėl natūralu, kad tokie pokyčiai pasaulio akcijų rinkose turi įtakos ir pensijų fondų rezultatams. Galime prisiminti, kad pernai metai buvo įspūdingi pasaulio akcijų rinkose ir dėl tos priežasties antros pakopos pensijų fondai Lietuvoje uždirbo beveik 20 proc. grąžą“, – sakė P. Kabelis.
„Swedbank investicijų valdymo“ fondų valdytojas Vaidas Paukštys išskyrė tris pagrindines pensijų fondų vertės sumažėjimo priežastis.
„Pirma, sumažėjo ekonominis aktyvumas dėl karantino daugelyje pasaulio šalių ir judėjimo apribojimų. Antra, įmonės ir tarptautinės organizacijos pradėjo skelbti, kad esama situacija neigiamai atsilieps pirmojo pusmečio įmonių rezultatams ir bendrai ekonomikos augimui. Trečia, rinkos dalyviai vengė rizikos dėl viruso grėsmės neapibrėžtumo, todėl padidėjusi akcijų pasiūla smukdė jų kainas“, – dėstė jis.
V. Paukštys sakė, kad investuojant visada susiduriama su vienokiomis ar kitokiomis krizėmis ar sukrėtimais, todėl akcijų kainos yra linkusios smarkiai svyruoti trumpu ir vidutiniu laikotarpiu.
„Pensijų fondai išgyveno 2008 metų finansų krizę, Graikijos vyriausybės skolos krizę, Britanijos pasitraukimą iš Europos Sąjungos ir dar aibę trumpesnio termino korekcijų, tačiau ilgesniu laikotarpiu rizikingesnių (daugiau į akcijas investuojančių) fondų grąža buvo didesnė.
Pavyzdžiui, sudėtingiausia buvo 2008 metų krizė: prireikė 4–5 metų, kad fondų vertės grįžtų į tokį lygį, koks buvo prieš krizę. Dabartinė situacija panaši į 2008 metus tuo, kad tai yra globali problema, tačiau skiriasi problemos pobūdis bei susiklosčiusios sąlygos, o tai gali nulemti atsigavimo laikotarpį“, – sakė jis.
„Swedbank“ pastebėjo, kad šiuo metu tiek vyriausybės, tiek centriniai bankai turi sprendimus, galinčius greitai padidinti rinkų likvidumą, ko nebuvo 2008 metais, o tai jau mažina ilgalaikes grėsmes.
„Rekordiškai žemos palūkanos Japonijos, euro zonos ir JAV rinkose sumažins neigiamą pablogėjusios ekonominės situacijos įtaką verslui. Per kiek rinkos „atšoks“ – sunku prognozuoti, bet istorija rodo, kad tai užtrunka nuo mėnesio iki kelerių metų.
Antra, šią krizę pensijų fondų dalyviai tikrai išgyvens ir ji nebus paskutinė jų kaupimo laikotarpiu. Tačiau noriu pabrėžti, kad diversifikuotos investicijos leidžia tokius sukrėtimus ištverti, o sukauptos sumos ilgu laikotarpiu galiausiai didėja. Dar reikia nepamiršti, kad periodiškai atliekamos investicijos (kas yra daroma pensijų kaupimo srityje) leis įsigyti vertybinių popierių sumažėjusiomis kainomis, – taip padidės potencialios grąžos galimybė ilguoju laikotarpiu“, – sakė V. Paukštys.
Bendrovės „Aviva Lietuva“ finansų direktorė Rita Nogė sakė, kad po sėkmingų 2019 metų, per kuriuos akcijų fondai uždirbo dviženklę grąžą, pirmieji šių metų mėnesiai prasidėjo optimistiniu akcijų rinkų augimu.
„Tačiau spartėjantis koronaviruso plitimas bei Pasaulinės sveikatos organizacijos paskelbta globalinė pandemija 2020 metų vasario pabaigoje–kovo mėnesį paskatino reikšmingus svyravimus finansų, ypač akcijų, rinkose“, – pasakojo ji.
R. Nogė sakė, kad visoms pasaulio finansų rinkoms patyrus reikšmingus svyravimus šių metų pirmąjį ketvirtį krito ir bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų vieneto vertės.
„Balandžio mėnesį pensijų fondų kainos auga, teigiamą grąžą generuojame iš investicijų į akcijas. Per ilgą laikotarpį finansų rinkos išgyvena įvairius ekonominius ciklus – gali pasikartoti keli rinkų augimo ir laikinų nuosmukių etapai, tačiau ilguoju laikotarpiu svyravimai išsilygina ir vyrauja vertybinių popierių kainų augimo tendencija“, – sakė ji.
Bendrovės „Aviva Lietuva“ atstovė teigė, kad investicijų rinkų svyravimų tikisi ir artimiausiais mėnesiais.
„Pasaulio šalių vyriausybės, Europos Sąjunga jau paskelbė didžiulę finansinę paramą savo šalių verslams, gyventojams, todėl ilgesniu laikotarpiu tikimės akcijų rinkų augimo tendencijų. Mūsų investicijų valdytojų vertinimu, ypač jei turėsime teigiamų poslinkių dėl koronaviruso prevencijos tendencijų, stipriųjų pasaulio valstybių ekonomikos laikui bėgant turi atsigauti. Kiek tam prireiks laiko, priklausys nuo daugelio faktorių ir aplinkybių“, – sakė R. Nogė.
Ragina palaukti
A. Paliukaitė dar pasakojo, kad pensijų fondų dalyvių lėšos keičiamos fondų turto vienetais, kurie atspindi fondo investicijų vertę.
„Investicijų vertei nukritus, keičiasi fondų turto vienetų vertė, todėl kurį laiką turima vertė gali būti mažesnė nei bendra įmokų suma. Tačiau pensijų fondai yra produktas, skirtas kaupti kelis dešimtmečius, todėl vertinti reikėtų ne vieno ketvirčio, o gerokai ilgesnę grąžą“, – sakė ji.
Kadangi po 2019 metais įvykusios reformos visi antros pakopos fondai Lietuvoje yra naujai įsteigti ir veikia pagal gyvenimo ciklo koncepciją, kaip nurodė pašnekovė, jie dar neturi ilgalaikių duomenų – grąža nuo veiklos pradžios ir rodo investicijų augimą per pastaruosius metus ar šiek tiek daugiau.
„Net jei po antrojo ketvirčio grąža būtų neigiama – kaip bus, šiuo metu pasakyti negali niekas, – pensijų fondų dalyviams, kuriems iki pensijos liko keli, keliolika ar dar daugiau metų, nerimauti dėl trumpo laikotarpio svyravimų nereikėtų.
Kiek kita situacija – tų kaupiančiųjų, kurie į pensiją išeis netrukus, nes jie nebūtinai turės laiko išlaukti, kol atsities finansų rinkos, o kartu su jomis – ir pensijų fondų vertė. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad, pagal gyvenimo ciklo principą, šių asmenų lėšos investuojamos konservatyviau, todėl ir neigiamas vertės pokytis šiuo metu siekia ne vidutiniškai 16–17 proc., o apie 5 proc., kaip rodo svertinis Lietuvos banko pateikiamas vidurkis.
Bet kuriuo atveju, šiuo metu į pensiją išeinantiems fondų dalyviams rekomenduojama, jei galimybės leidžia, šiek tiek palaukti – tikėtina, kad po dabartinio nuosmukio laukia rinkų atsigavimas, o tai padidins ir sukauptų lėšų sumą“, – siūlė „Luminor“ atstovė.
V. Rūkas dėstė, kad pensijų fonduose sukaupto turto vertė priklauso nuo finansinių priemonių, į kurias yra investuojama, kainos.
„Finansų rinkose krentant akcijų vertei, mažėja ir pensijų fondo investicijų vertė. Tai ir lemia pensijų fondų turto mažėjimą krintant rinkoms. Tačiau ekonomikos pakilimo metu ši vertė auga, atitinkamai didindama ir pensijų fondų turto vertę“, – sakė jis.
„Visgi toks rinkų smukimas periodiškai investuojant turi ir pliusų. Šalies gyventojai, mokėdami įmokas į pensijų fondus, kaskart įsigyja tam tikrą kiekį pensijų fondo vienetų. Šių vienetų kaina priklauso nuo atitinkamų akcijų ar obligacijų kainos tuo metu, dėl to mokant įmokas į pensijų fondą rinkų kritimo periodu šių vienetų už tą pačią sumą nuperkama daugiau. Kad geriau įsivaizduotume, tai galima palyginti su vis naujai perkamais kvadratiniais metrais pastate – šiuo metu jų kaina yra kritusi, tad juos perkame pigiau, tarsi vis labiau didindami įsigyjamo pastato plotą. O, rinkoms atsigavus, turimų fondo vienetų vertė turėtų grįžti į buvusį ar aukštesnį lygį“, – lygino jis.
V. Rūkas pastebėjo, kad svarbu žinoti, jog fondai, priklausomai nuo rizikingumo, svyruoja nevienodai.
„Kadangi antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo principu, investicines priemones fondų valdytojai parenka atsižvelgdami į pensijų fondų strategiją arba rizikingumą, kurį lemia juose kaupiančiųjų amžius.
Gyvenimo ciklo principu veikiančių fondų tikslas yra sumažinti riziką ir suteikti stabilumo tiems, kuriems pensija jau netoli, todėl jiems skirti fondai į akcijų rinkas investuoja minimaliai, o jauniems žmonėms – padėti išnaudoti potencialą uždirbant daugiau žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, bet prisiimant trumpalaikio akcijų rinkų svyravimo rizikas“, – sakė jis.
P. Kabelis priminė, kad antros pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis turto valdymo mokestis, kuris yra reglamentuojamas įstatymais.
„Pastarais metais šis mokestis nuosekliai mažėjo ir dar mažės: tikslinės amžiaus grupės pensijų fondų turto valdymo mokestis 2020 metais sumažėjo nuo 0,8 proc iki 0,65 proc. per metus, o 2021 metais dar mažės ir bus 0,5 proc. Turto išsaugojimo fondo mokestis yra 0,2 proc. per metus“, – sakė jis.
SEB atstovas kalbėjo, kad kiekvieną korekciją sukelia skirtingos priežastys ir kiekvienos korekcijos vystymosi eiga skirtinga.
„Tarp investuotojų yra gerai žinomas posakis, kad istorija nesikartoja, bet rimuojasi. Tiksliai nuspėti korekcijų pradžios ir pabaigos neįmanoma, tačiau istoriniai duomenys rodo, kad po nuosmukių anksčiau ar vėliau finansų rinkos atsigauna ir toliau auga. Kartu atsitiesia ir toliau kyla ir visų pensijų fondų dalyvių turto vertė“, – aiškino jis.
P. Kabelis pridūrė, kad, nors kiekviena korekcija jaudina investuotojus ir kelia tam tikrą nerimą, tačiau verta priminti, jog kaupimas pensijai – ilgalaikis procesas, trunkantis kelis dešimtmečius.
„Pensijų fondų strategija kuriama taip, kad būtų pasiektas geriausias rezultatas per visą kaupimo laikotarpį, o ne per atskirus mėnesius ar ketvirčius. Per ilgą kaupimo laiką rinkų svyravimai neišvengiami, tačiau laikini. Pensijų fondai jau yra patyrę keletą rimtų finansų rinkų krizių ir dar daugiau mažesnių korekcijų, tačiau po kiekvienos iš jų atsitiesdavo. Daugiau negu 15 metų Lietuvoje veikiančių pensijų fondų rezultatai rodo, kad rizikingiausių fondų, daugiausia investuojančių į įmonių akcijas, ilgo laikotarpio vidutinė metinė grąža yra didžiausia ir gerokai viršija infliaciją šalyje. Tokie rezultatai pasiekti net įvertinus tai, kad prieš dešimtmetį turėjome vieną didžiausių finansų rinkų krizę per pastarąjį šimtmetį, o šiemet – apie 30 proc. pasaulio įmonių akcijų vertės per mėnesį nurėžusią korekciją“, – sakė jis.
V. Paukštys taip pat teigė, kad pensijų fondo vienetų vertės pokyčiai priklauso nuo investicijų vertės svyravimų.
„Finansų rinkose dėl minėtų priežasčių sumažėjus investicinių priemonių kainoms, taip pat sumažėjo ir pensijų fondų vertės. Tačiau ekonominei situacijai parodžius atsigavimo ženklų, labai tikėtina, kad rinkos grįš į ilgalaikį augimo kelią ir, kaip rodo istorinė patirtis, laikinų nuosmukių metu kritusi investicijų vertė atsigaus“, – sakė „Swedbank“ atstovas.
R. Nogė pastebėjo, kad fondų dalyvių sukauptos sumos galėjo sumažėti dėl minėtų finansų rinkų svyravimų ir kritusių fondų vienetų kainų.
„Gyvenimo ciklo fondai sukurti pagal Lietuvos banko ekspertų rekomendacijas ir yra šios institucijos patvirtinti. Jų esmė ir nauda žmogui ta, kad fondų investicijų rizika prisitaiko prie jūsų amžiaus ir keičiasi kartu su jumis: kuo jaunesnis žmogus, tuo didesnė akcijų dalis jo investiciniame portfelyje. Amžiui didėjant ir siekiant labiau apsaugoti investicijas, didinama obligacijų dalis“, – priminė ji.
Sunku prognozuoti
V. Rūkas dar sakė, kad pensijų fondų rezultatai priklauso nuo rinkų svyravimo, kuriuos lemia įvairūs veiksniai.
„Šių metų rinkų smukimą pirmiausia lėmė koronaviruso pandemija ir jos pasekmės tiek šalių ūkiams, tiek įmonėms. Šie faktoriai ir toliau bus svarbūs, tačiau įvertinti, kuria linkme jie vystysis ir kokią įtaką turės finansų rinkoms bei pensijų fondų grąžai tiek artimiausiu metu, tiek per metus ar ilgesnį laikotarpį, pasakyti būtų sudėtinga.
Taip pat svarbu nepamiršti, kad kaupimas pensijų fonduose yra keliasdešimt metų trunkantis procesas, o laikotarpis, kol atsigaus rinkos, kaip rodo patirtis, gali užtrukti metus ir daugiau. Dėl šios priežasties taupymą pensijų fonduose reiktų vertinti kaip ilgalaikį procesą ir labiau orientuotis į ilgesnio laikotarpio – kelerių metų ir daugiau – pokyčius“, – sakė jis.
P. Kabelis pastebėjo, kad dar svarbu atkreipti dėmesį, jog šiuo trumpuoju laikotarpiu labiausiai krenta rizikingiausių fondų, kuriuose pensijas kaupia jauniausi asmenys, vertė.
„Jaunesniems investuotojams iki pensinio amžiaus yra likę labai daug laiko, kurio turėtų pakakti, kad būtų atkurta sukaupto turto vertė, o per ilgesnį laiką būtų galima ją ir padidinti. Rizikingesnių pensijų fondų turtas investuojamas siekiant gauti kuo didesnę ilgalaikę grąžą, todėl didelė jų turto dalis investuojama į pasaulio bendrovių akcijas, nes ilguoju laikotarpiu tai yra pelningiausia turto klasė. Be to, pernai įgyvendintas gyvenimo ciklo pensijų fondų modelis lėmė tai, kad vyresni dalyviai, kuriems trumpalaikiai svyravimai finansų rinkose daug svarbesni, šiuo metu pensijai kaupia žymiai konservatyviau ir pastarosios korekcijos rinkose įtaka jų sukauptam turtui buvo daug mažesnė“, – sakė jis.
SEB atstovas dar pridūrė, kad tai, kaip baigsis šis ketvirtis, kol kas sunku pasakyti, nes per artimiausius porą mėnesių gali visko įvykti.
„Viruso plitimas pasaulyje slopsta, valstybės pamažu lengvina karantino sąlygas, todėl tikėtina, kad gyvenimas pamažu grįš į įprastas vėžes. Akivaizdu, kad gyventojai ir verslas pasaulyje dar ilgai jaus ekonominius padarinius, tačiau valstybių ir centrinių bankų veiksmai įtikino investuotojus, kad ši krizė nevirs ilgalaike recesija. Šį investuotojų tikėjimą iliustruoja beveik 9 proc. per balandį brangusios pasaulio įmonių akcijos“, – sakė P. Kabelis.
V. Paukštys atsakė, kad spėlioti trumpalaikius akcijų kainų svyravimus yra spekuliavimas.
„Mes laikomės savo fondų ilgalaikių investavimo strategijų ir manome, kad disciplinuotas investavimas suteiks geriausią tikėtiną rezultatą pensijų dalyviui, kai jam ateis laikas išeiti į pensiją. Per balandį pensijų fondų vertės „atšoko“ 1–5,7 proc.
Rizikingesni fondai „atšoko“ dar daugiau. Tai sudaro beveik trečdalį pirmojo ketvirčio kritimo vertės. Įdomiausia tai, kad nuo gyvenimo ciklo fondų pradžios visi pensijų fondai yra uždirbę teigiamas grąžas“, – sakė jis.
„Swedbank“ atstovas dar sakė, kad, įvertinus tai, jog per pasirinktą laikotarpį turėjome ne tik koronavirusą, bet ir prekybos karus, „Brexit“ procesą, kaupiantys savo pensijai papildomai dėl teigiamos grąžos turi sukaupę daugiau lėšų, nei to nedarantys.
Turite istoriją apie tai, kaip pasikeitė jūsų laikomos sumos pensijų fonduose? Pasidalykite, atsiųskite laišką el. p. verslas@delfi.lt.
