Jo vyriausybė, kurią sudaro jo konservatorių ir kairiųjų pažiūrų žaliųjų koalicija, yra jau pažadėjusi paskirti 38 mlrd. eurų pagalbos sumą, prilygstančią 10 proc. praėjusių metų ekonominio našumo, kad bendrovės galėtų išlikti atsidariusios ir koronaviruso akivaizdoje išvengtų atleidimų.
Kalbėdamas dieną, kurią minimos 75-osios Antrosios Austrijos respublikos įkūrimo metinės, S. Kurzas teigė, kad iki šiol išmokėta jau 14 mlrd. eurų suma. Jis taip pat užsiminė apie papildomas fiskalines priemones.
„Ar tai būtų slaugos darbuotojai, saugumo pajėgos, maisto prekių parduotuvių darbuotojai ar bet kurie kiti asmenys, dirbantys sunkų darbą, jie ateityje turėtų turėti pilnesnes kišenes. Tai yra socialinio teisingumo klausimas, tačiau tokiu laikotarpiu taip pat svarbu skatinti vidaus vartojimą“, – televizijoje transliuotame kreipimesi sakė S. Kurzas.
Austrija greitai sureagavo į viruso protrūkį ir prieš šešias savaites uždarė mokyklas, barus, restoranus, teatrus, kai kurias parduotuves ir kitas susibūrimų vietas. Šalies vyriausybė tautiečiams nurodė likti namuose ir, jei įmanoma, iš jų dirbti.
Tai padėjo sumažinti kasdienį užsikrėtimų skaičių iki mažiau nei 1 proc. ir išlaikyti palyginus žemą mirčių skaičių, kuris šiuo metu siekia 542. Vyriausybė teigia, kad tokie duomenys pateisina sprendimą palaipsniui atidarinėti ekonomiką.
„Pasidaryk pats“ parduotuvėms, žemės ūkio prekių parduotuvėms ir iki 400 kvadratinių metrų ploto parduotuvėms leista atsidaryti balandžio 14 dieną. Nuo penktadienio bus leista atsidaryti ir didesnėms parduotuvėms, kirpykloms ir kitas paslaugas teikiančioms įstaigoms.
Pažadėdamas įgyvendinti planą, pagal kurį sumažėtų mokesčiai mažas ir vidutines pajamas gaunantiems austrams, S. Kurzas sakė, kad jis kels spaudimą daugiašalėms įmonėms, jog šios mokėtų daugiau mokesčių. Austrija jau taiko 5 proc. skaitmeninių paslaugų mokestį didelių tarptautinių įmonių skaitmeninės reklamos pajamoms. Tokį mokestį šalyje moka tokios bendrovės, kaip „Google“ ir „Facebook“.
„Tarptautiniu ir Europos mastu kovosime su visų formų mokesčių vengimu ir neteisinga mokesčių praktika, kurią vykdo didelės bendrovės, kadangi visi turi sumokėti savo dalį, ypač tokiu laikotarpiu“, – teigė S. Kurzas.
Į vyriausybės gelbėjimo paketą įskaitoma vadinamoji „kurzarbeit“ schema, su kuria siekiama išsaugoti darbuotojus – pagal schemą numatoma darbuotojų neatleisti ir jiems išmokėti atlyginimus už faktiškai dirbtą laiką.
Darbo ir socialinių reikalų ministerijos teigimu, iki šiol schemai yra pateikta 1,1 mln. žmonių paraiškų su reikalinga informacija. Tai yra beveik ketvirtadalis visos Austrijos darbo jėgos, kurią sudaro 4,6 mln. žmonių.
