Apie tai, kad šiandien Kinijoje visomis išgalėmis siekiama atgaivinti dėl viruso sugriuvusią ekonomiką, pirmadienį ryte Vyriausybės surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos ambasadorė Kinijoje Ina Marčiulionytė.

Konferencijos metu ji užsiminė, kad yra kalbama ir apie galimybę įvesti 2,5 dienų prailgintą savaitgalį, esą taip žmonės mažiau dirbtų ir daugiau išlaidautų.

Ką apie tokią idėją mano ir ar ją būtų galima pritaikyti ir Lietuvoje, „Delfi“ klausė šalies verslininkų bei ekonomistų.

Avulis: idėją palaikau

NT plėtros „Hanner“ valdybos pirmininkas ir verslininkas Arvydas Avulis teigė pritariantis ilgesniam poilsio laikui ir trumpesnėms darbo valandoms.

„Idėja, manau, yra visai gera. Galiu pasakyti, kad mes savo kompanijoje ir dabar turime tokią vieną iš galimybių. Darbuotojai gali rinktis iš gerovės paketo, kad penktadieniais jie dirbtų 2 val. trumpiau, t.y. iki 15 val.“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie Kinijos svarstomą siūlymą ilginti savaitgalį, verslininkas teigė manantis, kad žiūrint iš verslo pusės šis siūlymas išties duotų naudos.

„Žmonės leistų pinigus kavinėse, restoranuose, parduotuvėse. Manau, kad nekilnojamam turtui (NT) toks siūlymas arba neturėtų iš viso, arba neturėtų neigiamos įtakos.

Aš manau, kad žmonės (penktadieniais- red.) tikrai neužsiimtų NT, jie turbūt norėtų atsipalaiduoti ir pinigus skirti kitiems dalykams, o ne turėdamas laisvą pusdienį penktadienį lėktų pas mus ir prašytų apžiūrėti butus“, – kalbėjo jis, tačiau pridūrė, jog, jo manymu, visumoje toks darbo laiko trumpinimas žmonėms tikrai turėtų psichologinės naudos.

„Jie turėtų daugiau laisvo laiko, kurį galėtų skirti savo šeimai, patys sau, sportui, išvykai, kelionėms ir pan. Idėja tikrai palaikau“, – apibendrino A. Avulis.

Dargis: reikia paskaičiuoti visus už ir prieš

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) vadovas bei verslininkas Robertas Dargis teigė, kad kalbant apie prailgintus savaitgalius reikėtų įvertinti visus aspektus.

„Bendrai idėjos, kaip mažinti darbo laiką, ateina ne pirma kartą. Jos eina bangomis. Neseniai buvo diskusijos ir apie keturių darbo dienų savaitę, bet čia atsiranda problemos su įvairiomis gamybomis, kurioms reikėtų organizuotis darbus kitaip. Kitaip tariant, brangtų savikaina, reikėtų įvesti papildomas pamainas, o išeiginėmis dienomis darbas yra brangesnis. Reikia žiūrėti visus pliusus ir minusus.

Robertas Dargis

Jei penktadieniais pusę dienos būtų dirbama trumpiau, manau, kad kai kuriuose versluose tai būtų normalu, bet, kita vertus, ši pandemija iškels daug dalykų, ir nuotolinio darbo, bendrų erdvių klausimus ir pan.“, – svarstė jis.

R. Dargis apibendrindamas teigė manantis, jog šią idėją pirmiausia reikėtų išdiskutuoti, susidėlioti visus už ir prieš bei nuspręsti, kokius sektorius tai paliestų.

„Visos idėjos gerai, bet jas reikia išmintingai paskaičiuoti“, – tikino jis.

Padėtų mažinti bedarbių skaičių

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kaip vertintų darbo laiko trumpinimą tikino, kad pažangiausios šalys tokiu keliu jau nuėjo.

„Aš manau, kad jau pribrendęs reikalas mažinti darbo valandų skaičių. Tam tik trukdo tai, kad nėra bendro sutarimo. Jeigu viena valstybė įgyvendins tokius pokyčius, o kitos ne, tai tam tikri verslai, tikėtina, patirs sunkumų, ypatingai kalbant apie pramonės sektorių, kurie dirba pamainomis ir gali sumažėti tos šalies konkurencinis pranašumas. Dėl to yra vengiama tokius sprendimus priimti.

Buvo Prancūzija įvedusi trumpesnę darbo savaitę, bet jau dalinai atšaukė tą sprendimą, bet kai kurios šalys, tarkime, Norvegija, faktiškai dirba 36 val., tai tuo keliu pažangiausios šalys kaip ir yra nuėjusios, tik, žinoma, neformaliai“, – sakė jis.

Žygimantas Mauricas

Jo įsitikinimu, sutrumpinta darbo valandų savaitė galėtų būti ilgalaikis dalykas, o ne trumpalaikis siekiant atgaivinti nualintą ekonomiką po koronaviruso krizės.

„Technologijos labai padidino žmonių darbo efektyvumą, todėl nebėra tikslo ilgai dirbti. Jeigu mes susidursime su bedarbių skaičiaus augimu po krizės, tai bus dalinai tam tikra priemonė sumažinsianti bedarbių skaičių, nes trumpesnis darbo valandų skaičius skatins tam tikrus sektorius turėti daugiau darbuotojų.

Dėl robotizacijos, žemės ūkio automatizacijos, sudėtinga yra įdarbinti didelį skaičių žmonių, todėl laisvalaikio pramogos yra vienas iš tų sektorių. Kuo daugiau laisvalaikio žmonės turi, tuo didesnis tas laisvalaikio paslaugų sektorius, tuo didesnės įsidarbinimo galimybės“, – tikino Ž. Mauricas.

Kalbant apie pinigus jis pridūrė, kad lietuviai tikrai turi ką išleisti, tačiau, žinoma, su Vakarų Europa ar JAV lygintis mums dar nereikėtų.

„Žmonės labai daug išleidžia neapgalvotiems pirkiniams, nes trūksta laiko, pirkimas yra iš streso, nes didelė įtampa, jeigu atostogos trumpos, žmonės linkę atostogoms išleisti didesnę pinigų sumą, keliauti toli, bet nebūtinai gi atostogų kokybė priklauso nuo nukeliauto atstumo“, – taip pat pridūrė Ž. Mauricas.

Žiūri skeptiškai

Ekonomistas Vaidas Navickas teigė abejojantis, ar trumpesnė darbo savaitė padidintų vartojimą.

„Mano nuomonė, abejojanti.

Man toks jausmas, bent jau ką skaitau angliakalbėje spaudoje, juk ta mūsų krizė yra tiek pasiūlos sumažėjimas, nes kai kurie mūsų verslai yra uždaryti, tiek paklausos, nes tie žmonės, kurie nedirba, jie gauna mažesnį atlyginimą arba išvis jo negauna ir panašiai. Dabar lieka klausimas, kuri bus didesnė problema?

Vaidas Navickas
Foto: DELFI / Justinas Auškelis

Jeigu vartojimas dabar sumažėtų nedaug, o nemažai pasiūlos yra uždaryta, tada gautume infliaciją, o jeigu tie žmonės, kurie negauna pajamų, kurias anksčiau gavo, sumažina vartojimą ir mes visi sumažiname vartojimą, pavyzdys, kurį girdėjau, jog negalėdami nueiti pas kirpėją, mes nepirkome automobilių, o paklausa neperėjo iš vieno sektoriaus į kitą, tai reikia mums tą dalyką dar stebėti. Man nėra aišku, kad jau dabar būtų laikas skatinti paklausą. Galimai reikia luktelti kol galėsime daugiau atsidaryti“, – komentavo V. Navickas.

Jis, kaip ir Ž. Mauricas, teigė atsimenantis prancūzų pavyzdį, kai šie trumpino darbo savaitę.

„Ir aš neprisimenu, kad būčiau skaitęs, jog nedarbas sumažėjo, vartojimas dėl to padidėjo.

Manau, kad šis eksperimentas jau padarytas ir labai jau nedaug iš jo išeina. Mes, turbūt, per tas 36 val. padarome tiek pat darbo, o kad dar eitume penktadienio popietę labiau vartoti, nelabai žinau, ar taip būna. Į tai žiūriu skeptiškai“, – sakė jis.