Pagal penktadienį Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) paskelbtas taisykles, lauko kavinės gali veikti tik tuomet, jei užtikrina 1 m atstumą iki pėsčiųjų takų bei 2 m atstumą tarp klientų, sėdinčių prie skirtingų stalų. Dalis restoranų pradėjo svarstyti, kad pagal šias sąlygas jiems neįmanoma turėti lauko stalų prie savo patalpų, todėl negalės atsidaryti karantino metu.

Reaguodama į karantino metu užsidariusių restoranų ir kavinių problemas bei paskelbtas taisykles lauko kavinių veiklai, Vilniaus savivaldybė šiam sezonui lauko kavinėms atvėrė visas miesto viešąsias erdves. Aikštėse, skveruose, gatvėse – šiose vietose netoliese esančios kavinės galės nemokamai turėti lauko staliukus ir tokiu būdu vykdyti savo veiklą karantino metu. Tiesa, kaip pažymi savivaldybė, lauko kavines galės turėti ir tie, kas iki šiol jų neturėjo.

Pirmadienį Lukiškių aikštėje feisbuko tiesioginės transliacijos metu Vilniaus meras Remigijus Šimašius skaičiavo, kad apie 20-yje paskelbtų miesto erdvių apie 120 kavinių jau paprašė tūkstančio staliukų. Vėliau Vilniaus miesto savivaldybė patikslino, kad vos per vieną darbo dieną sulaukta 151 prašymo.

„Toks iššūkis, kad ne visos kavinės įsiskaitė į operacijų centro reikalavimus, tai nežinau, ar išeis tūkstantis staliukų. Kita vertus, gal ir daugiau erdvių rasime. Už tai neimame jokio mokesčio. Visus labai kviečiame išeiti ir džiaugtis gyvenimu, kiek tai yra saugu“, – ragino Vilniaus meras.

Populiariausios vietos, kuriose norima įsirengti lauko kavines, – tos, kuriose yra daugiausiai maitinimo įstaigų: Vokiečių g., J. Basanavičiaus aikštė, Užupio angelo aikštė, K. Sirvydo skveras, Palangos g. atkarpa, Vilniaus gatvė, Rotušės aikštė.

„Delfi“ fotografas pirmadienio popietę Vilniaus Vokiečių g. bei Rotušės aikštėje užfiksavo vos vieną kitą drąsiausią kavinių klientą.

LVRA: atsidarys apie 40 proc. įstaigų

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) vykdančioji direktorė Eglė Ližaitytė palankiai vertina Vilniaus miesto iniciatyvą verslui ir patiems vilniečiams.

„Maksimaliai kiek gali, tiek Vilnius tų vietų ir suteikia. Manau, kad savaitės pabaigoje tas skaičius gali ir išaugti. Plote prie kavinės ar restorano talpinami keli staliukai, tarp kurių tarpas – mažesnis nei du metrai, todėl tu gali turėti tik vieną staliuką. Dėl vieno staliuko restoranas neatsidarys“, – „Delfi“ sakė ji.

Ar įstaiga planuoja atsidaryti, anot jos, priklauso nuo stacionarios kavinės vietos, kiek ji turi užimamo šaligatvio ploto.

„Jie pasiskaičiuoja plotą, kiek gali prie stacionarios vietos staliukų pasistatyti, tada sprendžia, ar jie gali atsidaryti, ar jiems apsimoka, o gal geriau palaukti, kol bus švelninamos karantino sąlygos“, – pažymi E. Ližaitytė.

Daugiau nei pusšimtį restoranų ir kavinių visoje Lietuvoje valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis BNS praėjusią savaitę tvirtino, kad neatsidaryti gali apie 90 proc. kavinių, nes joms to daryti paprasčiausiai neapsimokės.

„Teigiamai vertiname bet kokį atlaisvinimą, nes reikia nuo kažko pradėti, bet 90 proc. atvejų lauko kavinėms dirbti neapsimokės“, – sakė G. Balnis.

Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė mano, kad šiais skaičiavimais G. Balnis vertino savo atstovaujamo tinklo kavines ir jų vietas: „Žinome, kad jos ne tik mieste, bet ir aktyviai veikia prekybos centruose.“

Kalbėdama apskritai apie maitinimo verslą – restoranus ir kavines – E. Ližaitytė įsitikinusi, kad atsidarys žymiai daugiau – apie 40 proc.

„Tikrai stengiasi atsidaryti visi, kurie gali, pasiskaičiuoja, kad minimaliu pajėgumu, įdarbinant darbuotojus, leidžiant jiems užsidirbti, atsidarys“, – tikino pašnekovė ir priduria, kad likusiems restoranams ir kavinėms dar neapsimoka atsidaryti.

„Vilnius daro maksimalias išimtis – neskaičiuojama rinkliava, yra naujų vietų, kurios skatinamos be rinkliavos ir konkursų. Todėl manau, kad orui pagerėjus, kada žmonės pradės labiau lankytis, drąsiau eiti, tie likusieji procentai taip pat prisijungs“, – pažymi E. Ližaitytė.

Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė viliasi, kad gegužės antroje pusėje žmonės aktyviau ir drąsiau rinksis restoranuose bei kavinėse.

„Žinau, kad yra klientų, kurie turi savo mėgstamas vietas, ir jas palaikydami, tokia kaip akcija – ateiti prisėsti, – demonstruoja, kad galima jau drąsiai sėdėti, nebijoti.

Labai tikimės, kad susirgimų skaičius išliks mažėjantis ir kitos sąlygos – geresnis oras, pati vartotojų elgsena – bus palanki. Jei taip bus, tikimės, kad gegužės antroje pusėje žmonės aktyviau rinksis kavinėse. Dabar visi kaip pelės iš urvelio – drąsiausi išbėga apsižvalgyti“, – komentuoja ji.

Vilniaus miesto savivaldybė prašymus skirsto į tris kategorijas

Penktadienį popiet Vilniaus miesto savivaldybei pranešus, kad dėl karantino sostinė šiam sezonui lauko kavinėms nemokamai atveria visas miesto viešąsias erdves, vos per vieną darbo dieną sulaukta 151 restoranų, kavinių ir barų prašymo. Dalis lauko kavinių prašo išplėsti turimus staliukus, tačiau prašymus siunčia ir tie restoranai, kurie anksčiau neturėjo galimybės įsirengti lauko terasas, o dabar mato šį variantą kaip vienintelį išsaugoti verslui.

„Aktyvumas labai didelis, tai parodo, kad maitinimo įstaigos šią galimybę vertina kaip efektyvią ir tikrai galinčią prisidėti prie jų verslo išlikimo. Šiuo metu visus prašymus apdorojame, skirstome į kategorijas, pirmiesiems tikimės išduoti leidimus artimiausiomis dienomis, o didžiajai daliai – iki kitos savaitės pradžios“, – sakė Vilniaus miesto meras R. Šimašius.

Savivaldybė visus prašymus skirsto į tris kategorijas. Pirmieji – kurie pretenduoja į lauko kavinių plotą, netrukdantį nei kitoms kavinėms, nei eismui, nei gyventojams, jiems leidimai bus išduoti pirmiausiai. Antroje kategorijoje – prašymai, kuriems įgyvendinti bus reikalingi automobilių statymo, pėsčiųjų judėjimo arba net eismo pakeitimai. Šiuos prašymus svarstys savivaldybės specialistai, atsakingi už judumą senamiestyje.

Trečioji ir didžiausia kategorija – prašymai, kai kelios maitinimo įstaigos prašo statyti stalus toje pačioje gatvėje, aikštėje ar skvere. Čia pirmiausiai planuojama sulaukti visų norinčiųjų ir tuomet proporcingai padalinti viešosios erdvės plotą restoranams.

Savivaldybė paskelbė 18-os vietų žemėlapį, tarp kurių – Rotušės aikštė, Vokiečių gatvė, Europos aikštė, Gedimino prospektas, K. Sirvydo skveras ir kitos Vilniaus senamiesčio vietos, kuriose aplink veikiantys restoranai galės įkurti savo lauko kavines. Tačiau tokių vietų mieste galės būti ir daugiau.