Investuotojai tvirtina, kad „Swedbank“ sukčiavo jų atžvilgiu ir teikdavo klaidinančią informaciją, kad galėtų išlošti laiko.
„Šie investuotojai, kurie buvo banko klientai ir kurių pinigus bankas nusprendė investuoti į didelės rizikos obligacijas, kaltina banką piktnaudžiavus jų pasitikėjimu. Besikreipusiųjų nuomone, tokiu būdu bankas siekė išlaukti, kol baigsis reikalavimų išmokėti kompensacijas už padarytą žalą pateikimo terminas. Prieš metus iš tikrųjų įsigaliojo teismo sprendimas, nustatantis, kad baigė galioti reikalavimo, pateikto dėl investuotojų interesų per bankroto administratorių, terminas“, – teigė investuotojai ir pridūrė, kad bendras jiems padarytos žalos dydis siekia 8,4 mln. eurų.
Investuotojai teigia, kad „Swedbank“ atsisako atskleisti taikomą analizės metodiką ir tebetvirtina, jog elgėsi tinkamai – kad žemės ūkio paskirties žemė Rumunijoje buvo įsigyta rinkos kaina ir obligacijų emisija buvo tvarkoma pagal reikalavimus. Teismo proceso metu bankas teigė negalintis pateikti jokių dokumentų, nes jų nebeliko.
Centrinės kriminalinės policijos atstovė spaudai Leana Loide teigė naujienų agentūrai BNS, kad policija per 10 dienų priims sprendimą, ar pradėti tyrimą.
2007 metais „Swedbank“ aktyviai dalyvavo šešių emisijų, kurios pasirodė besančios didelės rizikos obligacijų emisijos, pardavime. „Swedbank“ pasirašė daugiau kaip 53 proc. visų obligacijų, kurias vėliau perleido savo klientams. Iš beveik 200 investuotojų buvo surinkta 8 467 000 eurų.
Iš viso Rumunijoje buvo įsigyta 46,3 hektarų žemės ūkio paskirties žemės už 7 712 000 eurų – tai reiškia, kad vidutinė vieno hektaro kaina siekė 167 000 eurų.
Visgi tuo metu vienas žemės ūkio paskirties žemės hektaras Rumunijoje kainavo vidutiniškai 1 000 eurų.
Už administravimo ir aptarnavimo mokesčius bankas paskaičiavo daugiau nei 755 000 eurų sumą.
Nuo 2011 metų spalio 17 dienos „Swedbank“ valdė 100 procentų emisijos organizavime dalyvavusių bendrovių, tačiau bendrovių metinėse finansinėse ataskaitose nebuvo pateikta atitinkamos informacijos.