Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonės jau dabar dirba 30 proc. pajėgumu. Taip yra, nes 80 proc. sektoriaus produkcijos eksportuojama, tuo tarpu, eksportas šiuo metu iš esmės sustojęs dėl atšauktų užsakymų, sudėtingos ir pabrangusios logistikos, vėluojančių mokėjimų.
„Kovas ir balandis – išskirtiniai aprangos ir tekstilės pramonei. Regis, ne tik COVID-19 užsikrėtusiems pacientams reikės ventiliavimo, bet ir šio sektoriaus verslui. Vertiname Vyriausybės pastangas pagelbėti verslui. Prastovų kompensavimas – svarbus darbas, jau dabar palengvinantis aprangos ir tekstilės sektoriaus situaciją. Kita vertus, verta atkreipti dėmesį ten, kur dar reikėtų pasistengti. Mūsų sektoriaus verslininkai, LATIA nariai, pastebi, kad sprendimai dėl sunkumus patiriančių įmonių apyvartinių lėšų užtikrinimo, eksporto subsidijavimo priimami neskubant, o lėšos tikslinę auditoriją pasiekia pamažu arba per vėlai. Be to, didelei daliai įmonių pagalbos prireiks ir po karantino bei apie tai reikia pradėti kalbėti jau dabar“, – teigia LATIA prezidentas Kęstutis Daukšys.
Pasak jo, tiek didelės, tiek mažos sektoriaus įmonės visoje Lietuvoje pabrėžia įvairesnių pagalbos priemonių poreikį bei itin rūpinasi laikotarpiu po karantino.
Eksportas sustojo
„Mūsų situacija, ko gero, panaši į kitų mūsų srities įmonių. Eksportas didžiąja dalimi sustojo, pajamų iš tipinės veiklos šiuo metu beveik nėra. Todėl imamės visų galimų papildomų užsakymų, persiorientavome į kaukių bei apsauginių drabužių gamybą. Sveikatos apsaugos ministerijos užsakymu gaminame vienkartinius chalatus.
Vis dėlto darbų apimties palaikyti sveikai įmonės veiklai toli gražu nepakanka, ir tai tik – pradžia. Pasigendame greitų valstybės sprendimų dėl pagalbos verslui. Nesulaukiant aiškios tvarkos dėl kompensacijos už prastovas ir atsakingai numatant sunkmetį po karantino, esant neapibrėžtumui rinkose Vakarų Europoje, teko atleisti 49 darbuotojus“, – teigia Marius Rakickas, vienos iš Neaustinių medžiagų fabriko grupės įmonių grupės Šiaulių UAB „Interscalit“ direktorius.
Pasak verslininko, šiuo metu iš visų siūlomų paramos verslui priemonių įmonei kol kas naudingas tik prastovų kompensavimas. Jis bus reikalingas ir pasibaigus karantinui, siekiant išlaikyti likusį kolektyvą, nes pasibaigus karantinui rinkos iškart neatsities.
Šiuo metu bendrovėje dirba kiek daugiau nei 200 darbuotojų. „Interscalit“ gamina pagalves ir antklodes, kurias parduoda Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Skandinavijos šalyse.
Apyvartinės lėšos įmonėse – sustoję
„Kiekvieną įmonę skirtingai paveikė karantinas dėl viruso COVID-19. Mūsų įmonė yra labai priklausoma nuo mados verslo kitose šalyse, o jis šiuo metu – užsidaręs. Eksportuojame 95 proc. produkcijos. Atitinkamai mūsų kompanijoje – sustabdytos apyvartinės lėšos. Vienas pagrindinių mūsų klientų iš Prancūzijos sustabdė 0,5 mln. eurų atsiskaitymą už pagamintą ir atkrautą produkciją pateikdami force majeure dokumentą, išduotą jų kompanijai, o tai kas jau pagaminta, taipogi užstrigo mūsų sandėliuose“, – teigia Vidas Butkus, AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius.
Pasak bendrovės vadovo, mados industrijos užsakovai prašo pabaigti esamus užsakymus bei stabdo kitus mažiausiai dviem mėnesiams, o gal ir visam sezonui. Jie patys dar yra nežinioje. Dėl apyvartinių lėšų stygiaus sudėtinga atsiskaityti su kreditoriais, kurie gelbėjo gaminti turėtus didelius užsakymus. Dalis kreditorių supranta, dalis nesupranta, kokioje padėtyje atsidūrė įmonė – reikia mokėti algas, nors dabar jos ir sumažintos.
Bendrovė šiuo metu gamina kaukes, darbo rūbus, kitą produkciją, skirtą medicinos reikmėms bei apsaugos priemonėms. Dėl ateities užsakymų situacija keičiasi kas porą valandų. Ką gamins už mėnesio ar dviejų, šiuo metu net neįmanoma nuspėti.
Kaip teigia V. Butkus, verta atkreipti dėmesį, kad pagal reikalavimus, pagalba bus teikiama toms įmonėms, kurių apyvarta mažėjo per kovą. Tačiau su realiomis problemomis įmonės susidūrė balandį. Daugelis ir balandį dar turi užsakymų, o realūs apyvartos kritimai bus matomi po to.
Nemaža dalis įmonių nepapuls į tų, kurioms pagalba teiktina, sąrašą. Iki šios dienos, bendrovė nesulaukia paramos iš Valstybės nei pagal vieną pagalbos teikimą. Atitikimo kriterijai persipynę tarpusavyje ir jie prieštarauja vieni kitiems taip užkirsdami kelią gauti realią pagalbą.
„Kauno Baltija“ dirba 200 darbuotojų, įmonės 2019 m. Apyvarta – 3,2 mln. Eur.
Gegužę – nulis užsakymų
„Klientai atšaukė užsakymus aukštos klasės drabužiams. Šiuo metu esamiems užsakymams trūksta medžiagų iš Italijos. Stringa adatų tiekimas iš Vokietijos, siuvimo auto detalės, užtrauktukai. Logistikos atpigimo nematyti. Gamyba vyksta, nes dar yra balandžiui užsakymų. Antrą pavasario mėnesį gal dar galėtume išsilaikyti, tuo tarpu gegužė yra visiškai tuščia. Tai kelia iššūkių, nes gruodį gavus leidimą statybai, pasistatėme naują pastatą“, – pasakoja Ramunė Žemėnienė, Alytaus UAB „Textera“ direktorė.
Pasak jos, įmonės darbuotojos – virš 50 metų amžiaus moterys ir jas išleidus į prastovas, jos patirtų neigiamą poveikį, nerimą dėl ateities. Prastovų kompensavimas bendrovei taip pat nėra tinkamas. Iš banko gautos paslaugos, tikėtina, bus labai brangios, verslininkei labiau tiktų tiesioginės valstybės pagalbos paketai.
UAB „Textera“ dirba 31 darbuotojas, įmonės 2019 m. apyvarta – 320 tūkst. eurų.
Stringa tiekimas
„Karantino dėl COVID-19 metu įsigaliojo ilgesni terminai su tiekėjais, užsakymų bei atsarginių dalių tiekimas stringa. Džiugu, kad žaliavų esame užsipirkę į priekį, didiname likučius. Kol kas didelių sunkumų nematome“, – teigia Vilkaviškio UAB „Gabriel Textiles“ direktorius Darius Daulenskas.
Jis atkreipia dėmesį, kad prastovos kompensuojamos tik karantino metu. Pasak jo, neaišku, kada rinka pasieks dugną, tokiais atvejais visuomet stebima pavėluota reakcija, ir greičiausiai ypatingas pagalbos poreikis bus po karantino.
UAB „Gabriel Textiles“ dirba 86 darbuotojai.
Maišo logistikos trikdžiai
„Turime žaliavų dviem mėnesiams darbui be sustojimo. Vienok, turime transporto problemų ir matome, kad gali kilti problemų dėl tiekimo ateityje. Siunčiamės iš Turkijos ir Indijos siūlus audinių minkštų baldų gamybai ir matome, kad logistikos paslaugos labai pabrango“, – teigia Vilniaus UAB „Audėjas“ valdybos pirmininkas Jonas Karčiauskas.
Pasak jo, įmonė dviems savaitėms sustabdė veiklą, nes klientai Vakarų Europoje laikinai sustabdė veiklą dėl koronaviruso, tačiau kol kas dėl atsiskaitymų įmonė problemų neturi ir tikisi po dviejų savaičių gamybą atnaujinti. Šiuo metu iš valstybės labai praverstų pagalba apyvartinių lėšų užtikrinimui bei žaliavų pirkimui. Paskolą gauti bendrovei taip pat būtų didelė pagalba.
Įmonė veiklą vykdo nuo 1947 m., o kaip UAB daugiaplanę gamybą „Audėjas“ tęsia nuo 1997 m. Įmonėje dirba 170 žmonių, jos 2019 m. apyvarta – 5,2 mln. Eur. Bendrovė audinius tiekia minkštų baldų gamintojams į Skandinaviją, Vokietiją, Jungtinę Karalystę.
Numatoma, kad Lietuvos aprangos ir tekstilės sektoriuje dėl COVID 19 krizės gali bankrutuoti iki trečdalio įmonių, o darbo neteks ketvirtadalis šioje pramonės srityje dirbančių žmonių – apie 7000.
Lietuvos aprangos ir tekstilės asociacijos (LATIA) negalutiniais duomenimis, ši krizė ypač paveiks siuvimo sektorių, kuris ypač imlus rankų darbui: prognozuojama, kad aprangos ir tekstilės sektoriaus metinė apyvarta be svarių pagalbos priemonių gali sumažėti 35 proc. nuo dabar esamos beveik 950 mln. EUR.
LATIA pritaria ekspertų vertinimui, kad tekstilės ir drabužių eksporto sumažėjimas 2020 m., lyginant su pernai, bus vienas didžiausių tarp šalies apdirbamosios pramonės sektorių, nes su didžiuliais iššūkiais susiduria ir pagrindinės sektoriaus eksporto rinkos – Vokietija, Skandinavijos šalys bei Jungtinė Karalystė.
