VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento vadovė Inga Juozapavičienė pastebi, kad mūsų visuomenėje vis dar nėra aišku, kas apskritai yra socialinis verslas, kuo jo modelis skiriais nuo kitų.
„Daugelyje Europos šalių tai yra populiari verslo forma, efektyviai sprendžianti opias visuomenės problemas. Konsultuodami verslus, teikdami mentorystę ir pasiūlę klientui pasirinkti būtent socialinio verslo modelį, mes matome, kad klientai apie jį nežino arba painioja su socialine verslo atsakomybe, socialine įmone. Tačiau tendencijos po truputį keičiasi, susidomėjimas socialiniu verslu auga ir ypač dabar, kai gyvename didelių iššūkių kupinu laikotarpiu“, – kalba I. Juozapavičienė.
Pamatuojamas socialinis poveikis
Prisimenant 2007–2008 m. finansų krizę, kuri prasidėjo kaip skaudus ekonominis nuopuolis ir baigėsi gilia socialine krize, Europoje vienu iš pagrindinių įrankių kovoti su nedarbu ir augančia socialine atskirtimi tapo socialinis verslas.
„Socialinis verslas suklestėjo ne iš gero gyvenimo – per krizes tenka „susiveržti diržus“, peržiūrėti veiklas, finansus skirti tik tiems sprendimams, kurie yra efektyvūs ir gali daryti teigiamą poveikį. O būtent socialinio verslo modelis ir yra nukreiptas į paveikius socialinių problemų sprendimus, svarbu tai, kad šio verslo kuriamas poveikis yra matuojamas ir labai kryptingas“, – sako Jurgita Ribinskaitė-Glatzer, „Reach for Change“ vadovė Baltijos šalyse.
Ji pateikia tris pagrindinius aspektus, kurie išskiria socialinio verslo modelį iš kitų.
Pirma, organizacija turi spręsti tam tikrą socialinę problemą ir taip kurti teigiamą socialinį pokytį. Antra, socialinis verslas turi pasiūlyti rinkai tikrai reikalingą produktą ar paslaugą. Ir trečia, organizacija privalo laikytis aukščiausių skaidrumo standartų bei didžiąją dalį pelno reinvestuoti į to verslo plėtrą, tobulėjimą, kad pelnas būtų panaudotas dar didesnio teigiamo poveikio kūrimui.
Krizė – tinkamas laikas kurti socialinį verslą
Dabartinė krizė – visai kitokia nei ankstesnės, koronaviruso pasekmės kur kas giliau palietė socialinę visuomenės pusę, todėl socialinio verslo poreikis auga. Net tradiciniai verslai, susidūrę su iššūkiais, susivienijo ir ėmė spręsti socialines problemas.
„Dabar beveik kiekvienas verslas savo veikloje pradėjo ieškoti prasmės, per vieną naktį įvykę pokyčiai, paskelbus karantiną, privertė susimąstyti, galvoti ne tik apie pelną, bet ir verslo tvarumą. Atėjo suvokimas, kad padėdamas sau, kartu gali padėti ir kitiems. Pavyzdžiui, Lietuvoje sustojus verslui, organizacijos ėmėsi pagalbos pažeidžiamoms asmenų grupėms iniciatyvų, restoranai pradėjo tiekti maistą medikams, verslai pradėjo steigti paramos fondus ir panašiai. Nors šie verslai dar neišsivystė į socialinius, tačiau tokie pavyzdžiai parodo, kad turint tvirtą tradicinio verslo patirtį galima greitai persiorientuoti ir prisidėti prie visuomenės gerovės“, – kalba Simona Šimulytė, „ChangeMakers‘ON“ iniciatorė, „Europos socialinis verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų institutas“ vadovė.
S. Šimulytė pristato ir dar vieną pavyzdį, kuomet karantino metu vykusiose programavimo kūrybinėse dirbtuvėse (angl. hackathon) „Hack the crisis“ susibūrė tarptautinė komanda „pard.app“, norėjusi nuveikti kažką prasmingo, padėsiančio verslams išgyventi šį sunkų laikotarpį. Jie sukūrė prekyvietę, kur verslai paprastai ir greitai galėtų įkelti savo produktus be jokių papildomų investicijų.
„Taip iš noro padaryti gerą, karantino metu gimė naujas socialinis verslas“, – sėkmės istorija dalinasi S. Šimulytė.
Galimybės socialiniams verslams
Viešąsias paslaugas dažnai teikia savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius. Visgi Lietuvos Respublikos strateginiuose dokumentuose įtvirtinta kryptis, jog daugelį viešųjų paslaugų efektyviausiai gali teikti nevalstybinis sektorius, apimantis ir socialinį verslą.
„Dabar savivaldybėms kaip niekada aktualu spręsti susikaupusias problemas, planuoti paslaugų poreikį ir rasti efektyvius sprendimus. Viešosios paslaugos keičiasi lėtai, ten lėtai integruojamos inovacijos, o šiuo metu atsiranda vis didesnis poreikis visuomenei teikti inovatyvias, lanksčias paslaugas, kurios galėtų daryti stipresnį socialinį poveikį. Tikiu, kad dabar savivaldybės labiau atsigręš į nevalstybinį sektorių, į socialinius verslus ir iš jų pradės pirkti paslaugas“, – problemą pristato Arūnas Survila, socialinio verslo „Inovatorių slėnis“ direktorius.
Anot jo, jei verslas, bendruomenė ar tiesiog aktyvūs piliečiai turi idėją, kaip pagerinti kažkurią sritį savivaldybėje, gali drąsiai teikti savo pasiūlymus ir bendradarbiaujant su savivaldybės atstovais tą idėją realizuoti.
A. Survila įvardina ir dar vieną galimybę socialiniams verslams. Lietuvoje, visuose regionuose, prasideda iš Europos Sąjungos fondo finansuojami projektai, skatinantys socialinių verslų kūrimąsi. Projektai apima tiek pagalbą, mentorystę pradedant socialinį verslą, tiek finansinę paramą reikiamai įrangai ar priemonėms įsigyti.
„Valstybės, institucijų ar didžiųjų verslų požiūris į socialinius verslus yra labai teigiamas, kadangi socialinis verslas daro apčiuopiamus pokyčius, kuriuos galima pamatuoti. Šiam verslo modeliui finansavimo prieinamumas yra kur kas palankesnis, o krizės laikotarpiu atsiveria ir dar daugiau naujų galimybių“, – įžvalgomis dalinasi A. Survila.
