Prezidentas Gitanas Nausėda informavo, kad vakar įvyko Europos vadovų tarybos vaizdo konferencija.
„Manau, kad einame teisinga linkme, randame tuos finansinius instrumentus, kurių pagal Europa galėtų grįžti prie normalaus raidos kelio. Pirmiausia atkreipčiau dėmesį į tai, kad atsiranda vadinamasis atgaivinimo fondas, kurio tikslas, mano giliu įsitikinimu, turėtų būti papildyti daugiametę finansinę perspektyvą ir siekti tų pačių tikslų, kurių yra siekiama įgyvendinant sanglaudos politiką, žemės ūkio politiką, nes pagrindinis tikslas išeiti iš šitos krizės Europai ir Lietuvai yra tas, kad regioniniai skirtumai, atskirų valstybių skirtumai būtų mažesni nei prieš krizę.
Lietuvoje reikia dėti visas pastangas, kad išeitume iš šitos krizės, kuomet žmonių socialinė atskirtis tampa mažesne nei buvo iki krizės. Ar tai įmanoma padaryti? Manau, kad tikslingai taikant numatytas priemones ir derantis dėl finansinių instrumentų, tai įmanoma padaryti“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak Nausėdos, gegužės pradžioje EK turi pateikti pirmąsias rekomendacijas.
G. Nausėdos pasiteirauta, ar pritartų idėjai peržiūrėti biudžetą metų viduryje ir, ar prireiks šiai metais daugiau taupyti ir ministerijoms karpyti lėšas.
„Situacija yra visiškai unikali, turbūt tokios neturėjome per labai ilgą savo valstybės gyvavimo laikotarpį, taip kad šiandien biudžeto peržiūrėjimas, naujų priemonių taikymas – visa tai gali būti dienotvarkėje“, – teigė G. Nausėda.
Perklausus dėl ministerijų lėšų karpymo ir konkrečiau taupymo Krašto apsaugos ministerijoje, G. Nausėda pastebėjo, kad lėšos šiai ministerijai ir taip mažės dėl bendrojo vidaus produkto (BVP) mažėjimo.
„Pagyvensim, pamatysim. Manau, kad mūsų atžvilgiu ar konkrečioje situacijoje pirmiausia reikia kalbėti apie ekonomikos skatinimą anticikline kryptimi. Kitaip tariant, tuo metu kai reikia didinti visuminę viešąją paklausą, reikia ją dirbdinti siekiant išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio. Šiuo metu turime tokį poreikį ir svarbiausia galime įgyvendinti šitą poreikį, atliepti jam, pasinaudodami tame tarpe ir masyvia ES parama.
<...> Net ir išsaugant tą patį KAM skiriamų lėšų procentą, 2 proc. nuo BVP, jei BVP mažės, kai kurios prognozės rodo, kad mažės apie 8 proc., reiškia atitinkamai mažėja ir krašto apsaugai skiriamos lėšos. Kaip jas taupyti? Tegu pirmiausia apsisprendžia tie, kurie yra atsakingi už šituos asignavimus, o mes visada esame šalia ir mano vienas iš raginimų, mes skiriame tikrai didžiules lėšas absoliučiomis sumomis kariniams įsirengimams ir negalima švaistyti pinigų šitoje srityje, nes šitie pinigai turi būti labai tiksliai skaičiuojami. Šitie pinigai potencialiai galėtų atitekti kitoms gyvenimo sritims, kurios taip pat labai svarbios. Tikiuosi su šiuo suvokimu ir bus stengiamasi spręsti, kaip optimizuoti išlaidas ir sutaupyti šioje srityje“, – kalbėjo G. Nausėda.
Aptarė darbuotojų iš užsienio klausimą
Konferencijoje jis taip pat G. Nausėda paminėjo kokiais klausimais kalbėtasi su premjeru Sauliumi Skverneliu. Pasak jo, dėmesys skirtas viešųjų pirkimų procedūroms ir darbuotojų iš užsienio atvykimui į Lietuvą.
„Pavyzdžiui, viešieji pirkimai neskelbiamų derybų būdu. Iš tikrųjų kuomet buvo paskelbtas karantinas ir ekstremali situacija, siekiant supaprastinti procesą arba išvengti deficito kai kurių medicinos priemonių ir panašiai, buvo tikrai tikslinga imtis netradicinių viešųjų pirkimų būdų, tačiau dabar apsirūpinus ir sutvarkius logistiką, judant link normalizacijos, nėra gerai, jei mes toliau naudojame neskelbiamų derybų metodą ir turėtume kaip galima greičiau grįžti prie atviro konkurso viešųjų pirkimų.
Kalbėjome ir apie tam tikrus sprendimus, kurie palengvintų per sieną judančių darbuotojų situaciją, nes žinome tokių keistų problemų, kurios susidaro tiek ties Lietuvos-Latvijos siena, tiek Lenkijos ūkininkų judėjimas dirbti žemes čia Lietuvoje, šiuo klausimu taip pat sprendimai galimi jau artimiausioje ateityje“, – teigė jis.
G. Nausėda paminėjo, kad turėtų būti kasdieninis monitoringas ekonominės pagalbos srityje.
„Invega“ turbūt ilgą laiką pripratusi dirbti vienu režimu staiga buvo pastatyta prieš didelį dramblį, didžiulę problemą ir dėl tam tikrų biurokratinių suvaržymų, galbūt tam tikro įprasto darbo stiliaus, nesugebėjo iš karto susidoroti su šiuo uždaviniu. Labai aiškiai matau ir indikuoju, kad turėtų būti vykdomas labai operatyvus monitoringas, kuriose vietose mes labiausiai stringame ir ką reikia padaryti čia ir dabar. Jei tą pavyks padaryti, pinigai pasieks verslą, reiškia savo tikslą būsime atlikę.
O visa kita, vidutinio laikotarpio priemonės, mokesčių priemonės, mes turėsime dar daug progų pateikti savo įstatymines iniciatyvas metų eigoje. Tą darysime, bet nenorėčiau dabar kalbėti apie konkrečias priemones, nes jos ištraukiamos iš konteksto ir pradedamos svarstyti viešoje erdvėje, kuomet bus subrandintos, tuomet ir pateiksime visuomenei“, – konferencijoje sakė prezidentas.
