Vyriausybė nusprendė, kad nuo kitos savaitės bus leidžiama veikti lauko restoranams, kavinėms, barams ir kitiems viešojo maitinimo subjektams. Nebus reikalaujama dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones valgant ir geriant viešojo maitinimo organizavimo vietose.

Kol kas situacija nedžiugina

R.Prankos teigimu, kol kas tikrai nėra kuo džiaugtis, nors lauko kavinių atidarymas – bent jau pirmas žingsnis.

„Čia nėra kuo džiaugtis – uždraudė biznį, o dabar truputėlį leis kažką daryti ir galvoja, kad mes džiaugsimės. Yra labai daug mažų lauko kavinių, kurios turi tik kelis staliukus, tai čia didelės įtakos nedaro, yra didesnių lauko kavinių, kur galbūt į gera tokie pokyčiai, bet iš esmės man asmeniškai patinka, kad bent kažkas juda. Barai yra kūrybingi, gali kažką sugalvoti ir su keliais staliukais“, – laidoje kalbėjo R.Pranka.

G. Balnis taip pat sako, kad didelių pokyčių artimiausiu metu tikėtis neverta.

„Iš tikrųjų didelio skirtumo nebus tame, kad bus atvertos lauko kavinės. Pritarčiau, kad gerai, jog tai tokia pradžia, sakyčiau čia toks labai atsargus žingsnis. Mes matėme, kad Latvijoje nebuvo uždaryti restoranai apskritai, bet žmonės tiek buvo prigąsdinti, kad iš viso labai mažai lankėsi kavinėse“, – aiškino jis.

Didžiausia problema

Paklausus, ar tikrai bus kam dirbti, R.Pranka tikino, kad dar negirdėjo tokios situacijos, jog nebūtų kam dirbti.

Šis mėnesis, kuris praėjo, dar išgyventi galima, bet kas bus rytoj? Kas bus poryt arba artimiausią pusmetį. Sezonas kaip ir dingo, renginiai dingo, čia bus labai sunku. Kelių mėnesių perspektyvoje tikrai daug kas neišgyvens.
R.Pranka

„Daug bendravome su barų šeimininkais, bet konkrečiai tokios situacijos, kad nebūtų darbuotojų – nebuvo. Gal tiesiog nepasakė. Aš asmeniškai negirdėjau to, neturiu tokios žinios. Gal minimaliai dirba vienas ar du darbuotojai“, – sako pašnekovas.

„Didžiausia problema dabar – apyvartinių lėšų trūkumas. Šis mėnesis, kuris praėjo, dar išgyventi galima, bet kas bus rytoj? Kas bus poryt arba artimiausią pusmetį. Sezonas kaip ir dingo, renginiai dingo, čia bus labai sunku. Kelių mėnesių perspektyvoje tikrai daug kas neišgyvens“, – taip pat sakė jis.

Nemažai išlaidų pareikalaus ir higienos reikalavimų paisymas – dezinfekcijos priemonės, kaukės, pirštinės.

Lauko kavinės Kaune
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Sunku pasakyti, kiek visi higienos reikalavimai kainuos, tačiau dideliam tinklui galbūt gali siekti iki metų galo ir šimtą tūkstančių eurų ir daugiau. Jau pradžioje mes naudosime plastikinius veido skydus, lateksines pirštines, klientams bus duodamos vienkartinės pirštinės, jau net nekalbant apie nuolatinį dezinfekavimą – tai dideli pinigai“, – sako G.Balnis.

Ar keisis kainos?

Paklausus, ar gali būti, jog keisis kainos, verslininkas tikino, kad tai praktiškai neįmanoma, nes kai kurie restoranų savininkai net neturi už ką perspausdinti meniu.

Mes būsime labai laimingi, kai pagaliau sulauksime klientų, kurių esame labai pasiilgę, jų labai trūksta. Galėsime kažką pradėti dirbti. Atkreipčiau dėmesį tiems, kurie nesupranta, kas tai yra laukas – sėdint lauke, pavyzdžiui, jeigu prasideda lietus, normaliomis sąlygomis žmonės greitai pereina į vidų.
G.Balnis

„Čia juokinga girdėti tokius pasisakymus. Mes būsime labai laimingi, kai pagaliau sulauksime klientų, kurių esame labai pasiilgę, jų labai trūksta. Galėsime kažką pradėti dirbti. Atkreipčiau dėmesį tiems, kurie nesupranta, kas tai yra laukas – sėdint lauke, pavyzdžiui, jeigu prasideda lietus, normaliomis sąlygomis žmonės greitai pereina į vidų.

Gediminas Balnis

Tokiu atveju bus labai sudėtinga. Kitas dalykas – jeigu saulė pasislėps ir pasidarys žmonėms šalta, mes negalėsime naudoti pledų, būtent dėl tos pačios priežasties, nes negalėsime jų keisti ir kiekvienam klientui išduoti vis kitą pledą. Tas darbas lauko kavinėse – džiaugiamės, kad jis bus, nes geriau pradėti judesį. Ypač gerai tiems restoranams, kurie gali aptarnauti klientus išvežiojant užsakymus, o dabar papildomai bus galima aptarnauti ir žmones lauko kavinėse“, – sakė G.Balnis.

Jam pritaria ir R.Pranka. Anot jo, kainų pakėlimas tikrai nereikštų, kad verslams pavyktų išgyventi.

„Nemanau, čia keistas gandas. Kainos kyla ne dėl to, kad čia kažkas įvyko ir dėl to aš turiu pasidengti. Kainas diktuoja rinka ir konkurencija. Čia yra visai nesusijęs klausimas. Jeigu prabranginsiu sulčių stiklinę keliais eurais, dėl to išgyvensiu – čia nesąmonė“, – sakė pašnekovas.

Tiesa, pasiteiravus, kiek sostinės barų galėtų užsidaryti, jis tikino, kad dar labai sunku pasakyti. „Manau, kad mažiausiai trečdalis užsidarys“, – pridūrė pašnekovas. Anot jo, reali situacija paaiškės maždaug per pusmetį.

Kol kas negavo jokios valstybės paramos

Labai didelius sunkumus patiria didelės įmonės. Anot G.Balnio, kol kas iš valstybės jų tinklas negavo nei euro.

Dažnai mažas restoranas galbūt gali kažkiek palaukti, pakentėti, bet kaip išaiškinti tūkstančiams darbuotojų, kad jūs palaukite ir pakentėkite, nes mes iš tiesų paramos negavome dar užsidarymui, o dabar jau turėjo būti naujas etapas atsidarymui, o mes iki dabar negavome nei vieno euro.
G.Balnis

„Mūsų tinklas yra priskiriamas didelėms įmonėms. Mes didžiąja dalimi priemonių net negalime naudotis. Tai yra absoliutus rinkos iškraipymas, kai dalis restoranų yra kitaip apskaitomi, kai tiesiogiai savininkai valdo kelis restoranus, o jeigu teisingai viską darėme ir mokėjome mokesčius ir jeigu pagal tarptautinius standartus padarytas tinklas, tada ta parama net negalime naudotis. Dažnai mažas restoranas galbūt gali kažkiek palaukti, pakentėti, bet kaip išaiškinti tūkstančiams darbuotojų, kad jūs palaukite ir pakentėkite, nes mes iš tiesų paramos negavome dar užsidarymui, o dabar jau turėjo būti naujas etapas atsidarymui, o mes iki dabar negavome nei vieno euro. Tik klausomės pažadų, situacija yra labai bloga. O kainos tikrai nekils, nes mes net neturime, už ką atspausdinti meniu, neturime, kaip pakelti tų kainų. Daugelis restoranų net nespausdins meniu, tai net negali būti kalbos apie kainų pakėlimą“, – sako pašnekovas.

Ragina palikti didesnius arbatpinigius

Tiesa, nežinia ar žmonės, kurie uždirba minimumą arba buvo prastovose, norės eiti į restoranus ir leisti pinigus.

Lauko kavinės Kaune
Foto: DELFI / Rafael Achmedov

„Mažiausiai trečdalį pajamų anksčiau tokiu metu (nuo balandžio, gegužės mėnesio) sudarydavo turistai arba emigrantai. Tai jų dabar tikrai nebus. Kad žmonės pasiilgo restoranų, tai jau aišku visiems, (…). Norėti ateiti tikrai norės, bet ar turės pinigų – nėra aišku“, – tikino D.Balnis.

R.Pranka skatina žmones paremti verslą ir savo mėgstamus barus, restoranus. Tai, anot jo, galima padaryti paliekant daugiau arbatpinigių.

„Galvojame, kad suaktyvinti arbatpinigių davimą, skatinti klientus duoti daugiau arbatpinigių, būtent tam, kad darbuotojai gautų daugiau pinigų. Vadinkime tai labiau parama pačiam darbuotojui, jo piniginei. Jeigu anksčiau palikdavai du eurus arbatpinigių, tai dabar paliki septynis ir tai padės krizės metu išlaikyti savo mėgiamą barą“, – aiškino jis.