„V forma jau neįmanoma vien dėl karantino sąlygų antroje fazėje. Turime pripažinti, kad jei anksčiau keliavome 100 kilometrų per valandą greičiu, tai dabar greitis bus 70 km/h.

Išlieka socialinis atstumas, mažesnės apyvartos, baimė. Žala yra padaryta ekonomikai, kurią užtruks laiko atstatyti.

Galbūt matysime sektorių, kuriuose bus V forma, bet žiūrint į visą ekonomiką, geriausiu atveju bus U, o gal netgi W forma. Kilstelėsime, paskui vėl nukrisime“, – ketvirtadienį surengtoje nuotolinėje žiniasklaidos konferencijoje sakė jis.

Kaip žinia, Lietuvos bankas dėl itin didelio neapibrėžtumo yra sudaręs tris ekonominės raidos scenarijus: V formos, U formos ir ištęstos U formos nuosmukio.

Pasitvirtinus V formos nuosmukio prielaidoms, šalies lauktų 3,4 proc. bendrojo vidaus produkto susitraukimas 2020 metais ir 6,7 proc. augimas 2021 metais.

U formos atveju, 2020 metais BVP sumažėtų 11,4 proc., o 2021 metais augtų 9,7 proc.

Pasitvirtinus ištęstos U scenarijui, 2020 metais ekonomika susitrauktų 20,8 proc., o 2021 metais – dar 8,9 proc.

P. Kunčino manymu, atsigavimas tikėtinas 2021 metų antrąjį ketvirtį.

„Žala padaryta gana didelė. Turizmo sektorius visoje Europoje užšaldytas neaišku kuriam laikui.

Pramonės industrija išsibalansavusi, nes neaišku, ar bus pakankamai detalių, kad surinktum, pavyzdžiui, automobilį. Aišku, visos valstybės dabar nerimauja, iš kur paimti pinigų“, – sakė jis.

Paulius Kunčinas

Pateikė pasiūlymų

Ketvirtadienį surengtos konferencijos metu pristatyti ir „Pandemijos ekonomikos grupės“ pasiūlymai. Ši grupė prisistato, kaip neformalus ekspertų forumas, kuris apibendrina ir analizuoja informaciją apie COVID-19 pandemijos iššūkius ekonomikai.

Pristatyme pateikta, kad reikia iki 1,2 mlrd. eurų didinti lėšas tiesioginio finansavimo produktams juos automatizuoti bei naudoti daugiau platintojų, ypač Valstybinę mokesčių inspekciją.

Autorių manymu, VMI turėtų teikti paskolas (mokestinių paskolų procedūros pagrindu) – 10 proc. nuo apyvartos arba 10 proc. nuo darbo užmokesčio metinio fondo, bet ne daugiau 500 tūkst. eurų, iki 50 tūkst. eurų mokestinės paskolas sudengti su ateinančių 3 metų pelnu.

Be to, reikia mažų „grantų“ (angl. dotacijų) programos mažoms įmonėms (Vokietijos pavyzdžiu).

„Reikia didinti valstybės kompensacijas darbuotojams iki 75 proc. jų atlyginimo ir teikti jas 3 mėnesius.

Būtina dabar veikianti paklausos pakeitimo programa – valstybiniai ir savivaldybiniai (viešieji) pirkimai su konkrečiais pirkimo uždaviniais ministerijoms ir kitoms žinyboms iki 700 mln. eurų per mėnesį (ne 10 proc., o dvigubai pagreitinti investicijas).

Pasiskolinti pinigų rinkose, kol nevėlu (ir pasinaudoti Europos Centriniu Banku). Užsitikrinti 20 proc. BVP dydžio atsako finansavimą (Lietuvos įsiskolinimo lygis tai leidžia)“, – rašoma pristatyme.

„Pandemijos ekonomikos grupės“ nariai dar ragina sukurti darbo rinkos ir ekonominės situacijos (likvidumo) realiu laiku stebėseną.

„Sukurti valstybės taikomų priemonių veikimo realiu laiku stebėseną (garantijų, kompensacijų, paskolų kasdienis monitoringas)“, – priduria jie.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (467)