Stambiuosius sunkumai pasivys po kelių mėnesių

Vidmantas Janulevičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentas, ketvirtadienį Seimo posėdyje pažymėjo, kad iš 3 tūkst. LPK įmonių veikia tik 60 proc., kita dalis esą – prastovose. Skaičiuojama, kad tai yra apie 100 tūkst. darbuotojų.

„Šiandien visos įmonės, kurios dirba su Pietų Europa – Prancūzija, Italija, Ispanija, iš dalies Graikija, – visos stovi. 5–7 proc. eksportas vyksta, bet tai greitai sustos, nes mūsų galimi pirkėjai neatsiskaito. Daugelis įmonių ima prastovas vien todėl, kad bijo neatsiskaitymo rizikos“, – pažymi V. Janulevičius.

Jis taip pat priduria, kad visos didžiosios įmonės dar dirba. Pavyzdžiui, stambios įmonės, dirbančios trąšų sektoriuje, kol kas problemų neturi ir nesiruošia kreiptis dėl pagalbos. Tačiau, jų teigimu, sunkumai pasivys po 2–3 mėn., kai ateis ruduo. LPK atstovo įsitikinimu, kai smulkieji jau nebegali išgyventi, laiko stambiam verslui pasiruošti dar truputį yra.

V. Janulevičius Seimo posėdyje išvardijo priemones, kurios padėtų verslui išsilaikyti.

„Garantijos – vienas iš svarbiausių dalykų. Jos leistų lengvai pastumti tą traukinį, kuris galėtų judėti. Po 2–3 mėn. sustos grandinė: draudimo bendrovės negarantuos už mūsų pirkėjus, gamybinės įmonės neturės, iš ko gaminti produkto, ir mes įsivelsime į ilgą sustojimą.

Mažą kamuoliuką lengvą paspirti – jam reikia „čia ir dabar“, bet jis netoli nurieda (kalbu apie smulkųjį verslą), vidutinis atitinkamai toliau, o didysis verslas rieda ilgai. Bet kai jis sustos, jam reikės labai daug papildomų paskatų.

Kad to nebūtų, vidutiniam ir stambiam verslui reikia garantijų iš valstybės pusės, kad draudimo bendrovės garantuotų prekių tiekimą, mes tokiu būdu dviračio pedalus minsime“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.

Vidmantas Janulevičius

LPK: su savo 1 proc. panaudotų lėšų atrodome juokingai

Kalbėdamas apie Vyriausybės pasiūlytas pagalbos priemones verslui jis pažymėjo, kad tai buvo greita reakcija, verslas sutiko palankiai, bet jau praėjo daugiau kaip mėnesis, o įgyvendinimas stringa.

„Nurodytos priemonės buvo teisingos, atitinkančios Vakarų Europos standartus, bet įgyvendinimas yra pati didžiausia problema. 0,9 proc. panaudota lėšų, apie kurias kalbame. Vokietija – 48 proc., Švedija – daugiau kaip 60 proc. Mes su savo 1 proc. atrodome juokingai“, – pabrėžia jis.

„Girdime tokius pasisakymus, kad verslas yra sukaupęs riebaliukus – stambus ir vidutinis verslas turi dalį lėšų, bet geras verslininkas nelaiko pinigų kojinėje, jis investuoja, todėl didžioji dauguma yra investavę į naujus įrengimus ir daugeliui tos pagalvės neliko“, – sako V. Janulevičius.

Anot jo, nuo pat pradžių pramonininkai kalbėjo, kad „Invega“ nesusidoros su paraiškų skaičiumi. LPK atstovas pažymi, kad yra užpildyta daugiau kaip 30 tūkst. paraiškų, o patenkintų paraiškų skaičius siekia apie 2,2 tūkst.

„Pinigų išmokėjimo nežinome nė vieno iš tų 24 mln. eurų, kuriuos skelbia Vyriausybė. Iš vidutinių ir stambių įmonių nė viena paramos negavo“, – tikina jis.

SBA baldų gamykla
Foto: Bendrovės nuotr.

Siūlo pinigus dalyti tiesiogiai gyventojams

Be to, jis siūlo naują priemonę – paramą dalyti ne verslui, o tiesiogiai žmonėms.

„Ką mes darėme iki šiol, kas tai per VMI sistema, jeigu jos negalime panaudoti: paimti ir išdalinti visiems žmonėms? Pramonininkai nuo pat pradžių laikosi nuoseklios pozicijos – daliname pinigus tiesiai žmonėms. Jeigu yra nepasitikėjimas verslu, nereikia tam verslui pinigų, tiekim žmonėms pinigus tiesiai į sąskaitas per VMI ir kitus dalykus.

Taip būtų paprasčiau, nes šiandien labai svarbu nesustabdyti vartojimo, t. y. mokesčiai, PVM ir t. t. nuo kiekvienos įsigytos prekės. Jei sustos vartojimas po karantino sušvelninimo, mes turėsime problemų savivaldybėse, kurios nesurinks pakankamai mokesčių ir mes žiemą turėsime gilią duobę. Ir jei pasikartos antroji susirgimų banga, žiema gali būti labai prasta ir baisi“, – kalbėjo stambiojo verslo atstovas.

Pramonininkai nuo pat pradžių laikosi nuoseklios pozicijos – daliname pinigus tiesiai žmonėms. Jeigu yra nepasitikėjimas verslu, nereikia tam verslui pinigų, tiekim žmonėms pinigus tiesiai į sąskaitas per VMI ir kitus dalykus.
Vidmantas Janulevičius

Trečia priemonė, kurią įvardijo V. Janulevičius, – teikti kuo daugiau naujų paskolų ir verslą finansuoti per visas struktūras, ne tik didžiuosius bankus, kurie esą yra nepasirengę.

„Verslas išsimokėjo visas paskolas. Tie, kurie pasiėmė paskolas šiandien, jie gali gyventi labai gerai, nes jiems atidėtas mokėjimas, palūkanos, o yra 30 proc. verslo, kuris išmokėjo visas paskolas ir tikėjosi vykdyti verslą. Jie šiandien yra pačioje žemiausioje vietoje, nes negauna kompensacijų, negali pasiskolinti naujų pinigų, nes bankai limituoja. Reikia žiūrėti, kad garantijos būtų skirtos toms įmonėms, kurios išgyveno minimum dvejus metus“, – sakė LPK viceprezidentas.

Siūlo žmonėms išdalinti po vidutinį šalies atlyginimą

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė Dalia Matukienė Seimo posėdžio metu pažymėjo, kad visos mažos, labai mažos ir vidutinės įmonės, taip pat ir savarankiškai dirbantys asmenys šiandien sumoka 75 proc. visų mokesčių ir įdarbina 81,1 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų, todėl esą reikia ieškoti pagalbos sprendimų.

„Tiek, kiek sumokame mokesčių, į tokią paramos dalį norime pretenduoti. Taip pat mes norime pretenduoti į viešųjų pirkimų dalį. Be to, mes turime teisę į kasdien skelbiamą moratoriumą: kiek subsidijų ir paskolų yra išmokėta atskirai pagal kiekvieną dalį: savarankiškai dirbantiems, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, nes mes nežinom, kiek tų paskolų yra išduota“, – kalbėjo D. Matukienė.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė pritaria pramonininkų idėjai, kad jeigu yra nepasitikėjimas verslu, subsidijas reikėtų mokėti žmonėms. Ir siūlo mokėti vidutinį šalies atlyginimą prieš mokesčius, t. y. 1358 Eur. Anot jos, taip būtų sumokami mokesčiai ir nereikėtų šiandien 300 tūkst. žmonių laikyti prastovose.

„Jeigu nepajudės subsidijos mano atstovaujamai daliai, po 3 mėn. ne 300 tūkst, o, ko gero, 500 tūkst. bus bedarbių Užimtumo tarnyboje. Tada turėsime labai paprastus skaičius: per vieną mėnesį valstybė vien kompensacijoms už bedarbystę sumokės 182 mln. eurų, mokesčių negausime 150 mln. eurų ir per metus valstybė patirs 10 mlrd. eurų BVP nuostolį“, – skaičiuoja ji.

Norint išeiti iš šios situacijos, D. Matukienė siūlo pirmiausia – subsidijas smulkiam ir vidutiniam verslui, išmokant žmonėms mokesčius.

„Taip pat viešieji pirkimai, aiškus moratoriumas. Taip pat socialiai remtiniems žmonėms nemokėti pašalpų, o padedant Lietuvos smulkiajam verslui duoti būtinąjį maisto krepšelį. Taip mes sukurtume produktus, ir smulkūs ūkiai galėtų užauginti maisto, ir taip paskatintume vartojimą“, – pažymi ji.

Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovė taip pat siūlo pradėti žaliosios ekonomikos programą ir pradėti dalijimosi regione politiką.