Vyriausybės atstovai teigia, kad diskusijos bus tęsiamos kitą savaitę, tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tvirtina, kad bandymai Trišalėje taryboje sutarti dėl konkrečių paramos priemonių patyrė fiasko.
„Nuspręsta toliau diskutuoti dėl rekomendacijų teksto (...) Antradienį mes sugrįšime, bus naujos pasiūlytos Vyriausybės priemonės. Toliau diskutuosime antradienį“, – BNS sakė Trišalės tarybos pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Andrius Romanovskis tvirtina, kad diskusijos Trišalėje taryboje praranda prasmę.
„Bandymas trišalio dialogo būdu susitarti dėl rekomendacijų kaip išeiti iš krizės patyrė fiasko. Darbdaviams ir profsąjungos belieka sėsti ir sutarti savo poziciją ir tuomet pateikti ją Vyriausybei. Iš to kas vyksta akivaizdu, kad Vyriausybė nemano, kad per trišalį dialogą galima sutarti dėl konkrečių priemonių ir įsipareigojimų, kaip bus išeinanma iš krizės“, – BNS teigė A. Romanovskis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad diskusijos dėl rekomendacijų buvo nesėkmingos, nes Vyriausybės atstovai neturėjo konkrečios pozicijos.
„Šiandien paaiškėjo, kad praėjusią savaitę Vyriausybės pateiktas (rekomendacijų – BNS) dokumento variantas dar yra diskutuojamas, Vyriausybė nėra susidariusi dėl jo nuomonės“, – BNS aiškino I. Ruginienė.
Jos teigimu, trečiadienį svarstant dokumento tekstą bene daugiausiai diskusijų sukėlė nuostata, kad valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams.
„Atrodo, kad Vyriausybė norėtų grįžti prie dabartinio modelio, kad prastovos būtų mokamos per darbdavį. Ties šia vieta užstrigome ir kadangi jau nebebuvo laiko, nusprendėme tęsti diskusijas kitą savaitę. Tačiau aš manau, kad tikslių nuostatų dokumente gali nebebūti – liks tik aptaki nuomonė ir tiek“, – tvirtino I. Ruginienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad iš valdžios pusės aiškinama, jog šios rekomendacijos būtų rengiamos ne valstybės institucijoms, bet Trišalės tarybos nariams, tuo metu profesinės sąjungos laikosi pozicijos, kad rekomendacijos rengiamos Vyriausybei ir Seimui.
Trečiadienį svarstyto dokumento tekste teigiama, kad karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo pabaigos valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Išmoka turi būti ne mažesnė nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75 proc. darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Nurodoma, jog darbdaviai, įmonių savininkai turėtų užtikrinti, kad įmonės lėšos pirmiausia bus skiriamos darbo vietų ir įmonės likvidumo užtikrinimui, o įmonių, gaunančių darbo užmokesčio subsidijas, akcininkai turėtų atsisakyti dividendų išmokėjimo už 2020 metus.
Taip pat prašoma didinti nedarbo išmokas, užtikrinti socialinių paslaugų teikimą.
Teigiama, jog valstybė turi skolintis daugiau ir užtikrinti, kad ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudarytų bent 20 proc. Lietuvos BVP. Norima, kad valstybė pateiktų 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas.
Be kita ko, nurodoma, jog valstybė privalo didinti išlaidas perkant prekes ir paslaugas bei užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje, todėl kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų per mėnesį.
Valstybė taip pat turėtų parengti nacionalinį skolų užskaitymo mechanizmą pagal pateiktus Lietuvos banko pasiūlymus.