Į „Delfi“ kreipėsi vertimų biure „Lisnora“ įdarbinta dr. Jurgita Ivanauskaitė. Ji pasakojo, kad daug metų dirba su individualios veiklos pažyma ir tikėjosi, kad dėl naujojo koronaviruso krizės gali gauti fiksuotą 257 eurų dydžio išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims.
„Mano vykdoma ekonominė veikla, dėl jai galiojančių apribojimų, yra įtraukta į neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių veiklų sąrašą, bet išmokos gauti negaliu, nes turiu galiojančią darbo sutartį, nors iš darbdavio jokio atlyginimo negaunu, nes auginu vaiką, kol jam sueis 3 metai“, – balandį laiške rašė ji.
Kaip žinia, vaiko priežiūros išmoka gali būti mokama iki vaikui sukaks 1 arba 2 metai, o J. Ivanauskaitės sūnus gimęs 2017 metų spalį.
„Jau deklaravau pajamas už 2019 metus, turėsiu sumokėti daugiau nei 1,6 tūkst. eurų mokesčių.
O dabar, kuomet man sunku, ir neturiu jokių kitų pajamų, išskyrus pagal individualios veiklos pažymą, negaliu gauti išmokos karantino laikotarpiu. Vertimų žodžiu užsakymų visai negaunu nuo karantino pradžios, o vertimų raštu žymiai sumažėjo, nes klientai vengia kreiptis į biurus, jiems tai nebūtina paslauga“, – pasakojo „Delfi“ skaitytoja.
J. Ivanauskaitė dėstė, kad vaiką augina viena, turi būsto paskolą. „Ar dėl įstatymo spragos turi kentėti šimtai ar gal net tūkstančiai paprastų sąžiningų piliečių?“ – teiravosi ji.
Tai ne spraga
Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė atsakė, kad nustatant sąlygas į fiksuoto dydžio išmoką, buvo siekiama padėti tiems žmonėms, kurie neturi kitų galimybių gauti pajamų karantino laikotarpiu.
„Fiksuoto dydžio išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims priklauso, jeigu asmuo neturi darbo santykių ir negauna darbo pajamų, jeigu per pastaruosius metus iki karantino pradžios buvo registravę veiklą ir mokėjo įmokas bei mokesčius bent 3 mėnesius, o juridinių asmenų atveju – jeigu įmonė nėra likviduojama ar bankrutuojanti“, – sakė ji.
E. Samoškaitė pridūrė, jog jeigu moteris 3 metus yra vaiko priežiūros atostogose, tai reiškia, kad ji turi darbo sutartį (nors negauna darbo pajamų) ir bet kada gali grįžti į darbą bei gauti pajamas pagal darbo sutartį.
„Darbdavys negali atsisakyti sugrąžinti šios darbuotojos į darbą“, – priminė ji.
Be to, E. Samoškaitė pridūrė, kad jeigu darbdavys patiria sunkumus, jis gali iškart šiai darbuotojai paskelbti prastovą.
„Tokiu atveju moteris gautų ne mažiau nei minimalią algą (taigi 437 eurus „į rankas“), o darbdavys galėtų kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos darbuotojos darbo užmokesčiui“, – sakė ji.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, iki balandžio 29 dienos dėl išmokos dirbantiems savarankiškai yra kreipęsi 66.322 asmenys. „Sodra“ 54.875 iš jų jau buvo išmokėjusi 7,3 mln. eurų (išmoka už trumpesnį nei mėnesio laikotarpį gali būti mažesnė nei 257 eurai).
Balandžio 27 dieną nedarbas Lietuvoje siekė 11,3 proc.
Patobulino
Balandžio 30 dieną Seimas nusprendė, kad 257 eurų išmoka turėtų priklausyti ir darbo sutartis turintiems savarankiškai dirbantiems asmenims. Tačiau tik tokiu atveju, jei jų darbo užmokestis neviršija MMA (607 eurų „popieriuje“ arba maždaug 437 eurų „į rankas“).
Nauja tvarka bus taikoma nuo karantino pradžios kovo 16-ąją, todėl išmoką turėtų gauti ir „Delfi“ parašiusi J. Ivanauskaitė.
