„Norime peržiūrėti, ką siūlo darbdaviai, ką siūlo profesinės sąjungos ir (...) pasirengsime rekomendacijas, kaip gi mes toliau šiuo laikotarpiu gyvensime ir į ką turėtume viena ar kita Trišalės tarybos šalis atkreipti dėmesį“, – BNS sakė Trišalės tarybos pirmininkė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.

Pasak jos, rekomendacijos bus rengiamos ne valstybės institucijoms, bet Trišalės tarybos nariams, siekiant skatinti socialinį dialogą. Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad rekomendacijos rengiamos Vyriausybei ir Seimui.

Dokumento projekte teigiama, kad karantino laikotarpiu ir tris mėnesius po jo pabaigos valstybė turi mokėti tiesiogines išmokas dėl karantino dirbti negalintiems darbuotojams, darbdavius atleidžiant nuo darbo užmokesčio mokėjimo. Išmoka turi būti ne mažesnė nei minimalus mėnesinis darbo užmokestis ir sudaryti 75 proc. darbuotojo vidutinių grynųjų pajamų už 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį, tačiau negali viršyti 1,5 šalies vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Nurodoma, jog darbdaviai, įmonių savininkai turėtų užtikrinti, kad įmonės lėšos pirmiausia bus skiriamos darbo vietų ir įmonės likvidumo užtikrinimui, o įmonių, gaunančių darbo užmokesčio subsidijas, akcininkai turėtų atsisakyti dividendų išmokėjimo už 2020 metus.

Taip pat prašoma didinti nedarbo išmokas, užtikrinti socialinių paslaugų teikimą.

Teigiama, jog valstybė turi skolintis daugiau ir užtikrinti, kad ekonomikos skatinimo priemonių paketas sudarytų bent 20 proc. Lietuvos BVP. Norima, kad valstybė pateiktų 100 proc. garantijas visų karantino paveiktų įmonių paskoloms ir kompensuoti jų palūkanas.

Be kita ko, nurodoma, jog valstybė privalo didinti išlaidas perkant prekes ir paslaugas bei užtikrinti paklausos palaikymą rinkoje, todėl kriziniais mėnesiais valstybės papildomos išlaidos turi sudaryti ne mažiau kaip 700 mln. eurų per mėnesį.

Valstybė taip pat turėtų parengti nacionalinį skolų užskaitymo mechanizmą pagal pateiktus Lietuvos banko pasiūlymus.