„Jos taip pat turėtų būti gerbiamos ir į jas atliepiama. Gal žmogus ilgą laiką taupė ir tikėjosi išvykti, bet dabar atėjo išbandymų į jo gyvenimą. Gal 100 eurų ar 1000 yra gyvybiškai jam svarbūs. Mes neturėtume iš jo atimti ir versti tais pinigais remti verslo“, – antradienį laidoje „Delfi 11“ sakė jis.

Kaip žinia, Seimo ypatingos skubos tvarka priimti įstatymai nustato, kad kelionių organizatorius, nutraukęs organizuotos turistinės kelionės sutartį, grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos, o ne per 14 dienų, kaip iki šiol. Šios nuostatos galiojimas nebūtų apribotas ekstremaliąja situacija ir apimtų visus atvejus, kai sutartį nutrauktų kelionių organizatorius.

G. Nausėda Seimo sprendimą vetavo ir pasiūlė, kad kuponai galėtų būti, jei šalys dėl jų susitartų, o tai nebūtų vienpusis kelionių organizatorių sprendimas.

Antradienį parlamentarai turėtų apsispręsti dėl prezidento pasiūlymų.

Ragina neatsisakyti

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė laidoje sakė, kad kelionių kuponai yra vienas geriausių sprendimų.

„13 Europos Sąjungos šalių kelionių kuponai jau įteisinti ir veikia, – sakė ji. – Aišku, kuponai turi ir trūkumų. Reiktų galvoti, kaip atsiskaityti su tais, kurie negalės vykti į keliones šiais metais.“

Ž. Gavelienė dar pastebėjo, kad kuponai įvesti, nes sustojo visas pasaulis.

„Europa – daugiau nei 90 proc., kitos šalys – 100 proc. Tai reiškia, kad vykdyti įsipareigojimų šiuo metu nėra jokių galimybių. Palikti šią prievolę ant kelionių organizatorių pečių būtų nesąžininga.

Čia labai reikalinga valstybės pagalba, ir skirtingos šalys randa skirtingus sprendimus. Geriausiai susitvarkiusios yra Danija, Portugaliją ir Vengrija. Tikiuosi, kad bus ir Estija. Jos iš tikrųjų pasiūlė ir kelionių kuponus, ir atsiskaitymus tiems, kam bus nerekomenduojama šiais metais keliauti“, – sakė ji.

Pašnekovė paaiškino, kad kuponą gavęs keliautojas turi teisę rinktis kelionę metus į priekį su lanksčiomis datomis ir kryptimis.

„Keliautojų pinigai yra apdrausti. Kad ir kas nutiktų su kelionių organizatoriumi, yra draudimas, iš kurio tikrai atgausite pinigus“, – dar priminė ji.

Žydrė Gavelienė

Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Milda Plepytė-Rainienė kalbėjo, kad prezidento teikiami dekretai reiškia, jog grįžtama į tą patį tašką, kuriame buvome prieš 3 savaites, kai vyko Turizmo įstatymo ir Civilinio kodekso pakeitimai.

„Jeigu nebus priimta nutarimų dėl kelionių kuponų, dėl pinigų grąžinimo termino atidėjimo, mūsų sektoriui gresia virtinė bankrotų, o tai suponuotų komplikacijų, kalbant apie vartotojų teises susigrąžinti pinigus. Bankrotai dar labiau atitolina pinigų susigrąžinimo laiką, nes tektų stoti į paprastą kreditoriaus eilę. Tokiu atveju pinigų gali sulaukti tik po metų ar kelerių.

Vargu ar tokio sprendimo norime. Manau, kad 6 mėnesių terminas yra kompromisinis variantas, siekiant išsaugoti verslą ir nepažeidžiant vartotojų teisių. Verslas nesako, kad negrąžinsime tų pinigų. Tiesiog mums reikia laiko (6 mėn.), kad tie pinigai būtų sugrąžinti“, – antradienį laidoje sakė ji.

Džiaugiasi, kad išgirdo

K. Kupšys sakė, kad baiminosi, jog diegiant šią priemonę vartotojai bus nuskriausti.

„Labai svarbus buvo Seimo balandžio 7 dienos sprendimas, kad kuponai įmanomi. Jie reguliuojami įstatymu, neprivalomi – sudaromi keliautojo ir kelionių organizatoriaus susitarimu. Labai svarbu, kad nėra jokios prievartos jų priimti. Tai tiesiog galimybė nelaimės naštą padalyti tarp turisto ir kelionę organizavusios įmonės.

Svarbu, kad, kai laikotarpis pasibaigs, kai praeis metai, tada nepanaudotą kuponą bus galima lengvai iškeisti į pinigus. Išeina taip, kad 12 mėnesių įmonei duosite kreditą. Jei panaudojate – viskas gerai, o, jei nepanaudojate, – atgaunate pinigus“, – sakė jis.

Vartotojų atstovas teigė, kad prezidentas dėl veto kitaip ir negalėjo pasielgti.

„Priimti tokius Civilinio kodekso pakeitimus, kurie buvo priimti kartu su Turizmo įstatymu, būtų reiškę, kad spjauname į Konstituciją, į Europos Sąjungos direktyvas ir nebesilaikome pagrindinių teisės principų.

Tai buvo gana rimta teisinė klaida, padaryta Seime, ir gerai, kad prezidento komanda tai suprato bei atsižvelgė tiek į mūsų, tiek į kitų nevyriausybinių organizacijų pastabas. Panašu, kad mūsų balsas nenuėjo veltui“, – sakė jis.