Premjeras Saulius Skvernelis kalbėdamas apie COVID-19 teigė, kad Lietuva iki šios dienos ėmėsi esminių sprendimų, kurie mums suteikė tam tikrų privalumų lygiant su kitomis ES šalimis.

„Mums padeda ir tai, kad Vyriausybė yra gerai pasiruošusi krizei, Lietuvos finansai buvo valdomi tikslingai, sukaupti dideli fiskaliniai rezervai. Tai, kad Lietuva gerai pasirengusi, vertiname ne tik pagal reitingų agentūras, bet ir TVF informaciją.

Mes vieni pirmųjų ėmėmės būtinų prevencinių priemonių. Buvo paskelbta ekstremali situacija <..> ir skubos tvarka inicijuoti sprendimai sveikatos sektoriaus ištekliams stiprinti“, – kalbėjo premjeras ir pridūrė, kad nebuvo nė vienos dienos, kad Lietuva būtų likusi be reikalingo apsaugos priemonių rezervo.

Užsiminė apie paramos greitį

Premjeras taip pat kalbėjo ir apie paramą verslui. Jis teigė, kad jau balandžio 10 dieną savarankiškai dirbantys asmenys gavo išmokas (257 Eur), o registruoti jas gauti buvo pradėti dar net nesant teisiniam pagrindui, o lygiai po savaitės, balandžio 16 dieną, įmonės gavo pirmas subsidijas dėl prastovų .

„Iš beveik 55 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų – 53 tūkst. šias išmokas gavo. Jų suma siekia beveik 7 mln. Eur.

Esame numatę, kad ši išmokų suma gali būti iki 36 mln. Eur per mėn. ir galėtų kreiptis apie 140 tūkst. savarankiškai dirbančių asmenų“, – skaičius dėstė premjeras.

Kalbėdamas apie subsidijas už prastovas, jis teigė, kad jų šiandien kreipėsi 8,5 tūkst. darbdavių, o subsidijų prašoma 54 tūkst. darbuotojų.

„Tačiau paskelbtų prastovų skaičius yra gerokai didesnis – artėjantis prie 300 tūkst., bet kol nėra kreipimosi – negali būti priimti ir sprendimai. Šiandien priimti sprendimai yra už 9 mln. Eur“, – teigė jis.

Ministras pirmininkas ragino suprasti situaciją dėl paramos, nes, pasak jo, ir pati INVEGA, kaip ir kitos institucijos, nebuvo pritaikytos tokio masto pagalbos teikimui.

„Tai susiję tiek su žmogiškaisiais ištekliais, tiek su turimais įrankiais. Nuo šių schemų sujungimo pradžios, dauguma darbų buvo atliekama rankiniu būdu, tikimės, kad kai kurie įrankiai, kurie nedelsiant buvo sukurti priimti sprendimai realizuoti dėl automatizavimo, palengvins patį procesą.

Kai kurios įmonės suprato, kad ši parama bus skiriama visiems. Yra tos sąlygos numatytos. Dėl kriterijų mes diskutuojame ir nesakome, kad šiandien ta 60 proc. riba yra galutinė ir nekintama, bet reikėjo paleisti patį mechanizmą, kad mes galėtume kriterijus koreguoti.

Visiškai nevertinti įmonių būklės, situacijos ir teikti paramą – mes negalime. Pasaulyje jau tas vyksta. Yra netikrų įmonių, tiek yra tos lėšos, kurios pervestoms įmonių darbuotojams jų nepasiekia. Proporciją mes privalome išlaikyti tarp teisėtumo kontrolės ir greičio. Greitis tikrai yra, matyt, viena iš silpnesnių mūsų vietų, bet neabejoju, kad kelios dienos ir turėsime kitus skaičius, kitą spartą, nes yra kuriamas skaitmeninis įrankis“, – teigė jis.

Pateikė duomenis dėl prastovų ir bedarbių: mato negeras tendencijas

Anot jo, karantino metu kas penkta Lietuvos įmonė fiksavo prastovas.

„Jau pirmą dieną 16 proc. darbdavių apie jas pranešė. Iki paskelbto karantino registruotas nedarbo lygis šalyje svyravo tarp 9-9,5 proc., paskelbus karantiną, pirmą savaitę jis išliko stabilus, tačiau nuo antros savaitės jis augo vidutiniškai po 0,1 proc. kasdien ir šiandien siekia 11,1 proc.

Registruotų bedarbių skaičius šiuo laikotarpiu išaugo 17 proc., tačiau yra kita, galbūt didesnį nerimą kelianti tendencija yra užsiregistravusių, ieškančių naujo darbo žmonių, beveik 36 proc. Tai reiškia, kad žmonių nebetenkina esamos darbo sąlygos“, – sakė jis.

Nuo karantino pradžios, pasak jo, buvo išduota ir daugiau nei pusė milijono nedarbingumo pažymėjimų, iš jų, daugiau nei 200 tūkst., dėl epidemijos.

Vilius Šapoka: ekonomika smuks 7,3 proc.

Finansų ministras V. Šapoka trumpai pristatė ir šalies ekonomikos padėtį.

Jis teigė, kad Lietuvos BVP smukimas 2020 m. priklausys ne tik nuo viruso suvaldymo situacijos Lietuvoje ir ES, bet ir nuo ekonominio aktyvumo ribojančių priemonių mūsų šalyje taikymo trukmės ir nuo ekonominės padėties mūsų eksporto rinkose“, – sakė jis.

Anot ministro, laikantis prielaidos, kad koronaviruso plitimas bus suvaldytas pirmą pusmetį, po kurio ekonominis aktyvumas turėtų laipsniškai atsigauti, matoma, kad ekonomika galėtų smukti daugiau nei 7 proc., tačiau jeigu virusas greitu metu sustabdytas nebus, jis gali smogti ir didesniu BVP nuosmukiu.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas taip pat komentavo, kad šiandien verslui iš viso veikia 11 pagalbos priemonių.

„Pačios populiariausios yra trys priemonės – palūkanų kompensavimas, apmokėtinų sąskaitų paskolos bei lengvatinių paskolų priemonė, kuri startavo penktadienį“, – sakė jis.

Taip pat jis teigė, kad nuo balandžio 1–osios iki šios dienos įmonėms išmokėta 29 mln. eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis taip pat sakė, kad Užimtumo tarnyboje nuo kovo 16 d. registruotas nedarbas išaugo nuo 9,3 proc. iki 11,1 proc.

Dar, kaip teigė, šiandien 265 tūkst. žmonių ieškosi darbo.

Kalbant apie subsidijas verslui, jis pripažino, kad užsivėlinimas yra.

„Šiuo metu jau yra mokamos išmokos, tačiau rankiniu būdu. Jas pirmosios įmonės gavo jau praėjusį ketvirtadienį.

Reikia pasakyti, kad darbdaviui nėra privaloma išmokėti darbo užmokesčio už prastovą, jis tai gali padaryti gavęs subsidijas, neprivaloma, kad išmokos būtų išmokėtos ir tiktai faktą dengtume“, – teigė ministras.