Anot R. Vainienės, nereikėtų nusiteikti taip optimistiškai, mat dar nereiškia, kad atsidarys visos parduotuvės, kurių veikla karantino metu buvo sustabdyta. Jos esą atsidarys, įsivertinusios, ar užtikrina saugumą. Tad R. Vainienė ragina dar palaukti.
Šiuo metu dar neaišku, kiek tiksliai parduotuvių ir prekybos vietų atsidarys.
„Pirmiausia prekybos įmonės turi įsivertinti, ar jos gali užtikrinti pirkėjų ir darbuotojų saugumą. Tai yra pagrindinis kriterijus ir reikalavimas“, – akcentuoja ji.
Maisto prekių parduotuvės, kurioms buvo leista veikti karantino metu ir kurios užtikrino saugumą tiek pirkėjų, tiek darbuotojų, yra savotiškas pavyzdys, tačiau, kaip pažymi R. Vainienė, yra ir srauto reguliavimo reikalavimų.
Vienas jų – užtikrinti ne mažesnį kaip 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantį patalpų plotą arba galimybę vienu metu aptarnauti ne daugiau nei vieną pirkėją. Anot asociacijos vadovės, tai yra mažasis, nesudėtingai įgyvendinamas reikalavimas.
„Žinoti savo kvadratūrą, kiek pirkėjų vienu metu gali būti. Tai yra tik maža dalis to, ką turi padaryti prekybininkas, pradėdamas dirbti. Nes jis turi ir darbuotojus aprūpinti saugos priemonėmis, ir pirkėjus dezinfekcinėmis priemonėmis, ir periodiškai imtis visų dezinfekavimų priemonių“, – pažymi R. Vainienė.
Saugumo užtikrinimui, anot jos, gali būti pasitelktos tokios priemonės kaip kaukės, sienelės, pertvaros, dezinfekciniai skysčiai, pirštinės ir ventiliacija, paviršių dezinfekcija.
„Labiau dezinfekuojama nei ligoninėje, nes atvejų yra mažiau prekybos vietose,“ – juokiasi R. Vainienė.
Kaip ji pasakoja, Lietuvos prekybos įmonių asociacija pirmiausia Vyriausybei pateikė pasiūlymus, kad galėtų atsidaryti sodo, daržo, lauko prekėmis prekiaujančios prekybos vietos.
„Reikia suprasti, kad niekas pavasario neatšaukė. Žmonės eina ir perka sėklas, trąšas, sodinukus. Eina į maisto prekybos vietas. Tai sukuria didelę koncentraciją prekybos vietose, toms, kurioms buvo leista veikti. Todėl pirmas pasiūlymas buvo leisti prekiauti lauke. Ir jis jau prieš savaitę buvo įgyvendintas“, – pasakoja ji.
Dabar papildomi pasiūlymai – kad būtų leista atskirą įėjimą turinčioms parduotuvėms dirbti.
„Mums buvo labai aktualu, kad būtų atskiras įėjimas parduotuvėse, kurios prekiauja elektronika, sodo, daržo, remonto prekėmis ir vaikų specializuotomis prekėmis. Šių prekių asortimentas maisto prekių parduotuvėse yra ribotas. (...) Manome, kad šios parduotuvės buvo pasiruošusios, nes jos pačios ir deklaravo“, – tikina R. Vainienė.
„Delfi“ primena, kad trečiadienį Vyriausybės sprendimu leista dirbti ne maisto prekių parduotuvėms, turinčioms atskirą tiesioginį įėjimą iš lauko pusės ir galinčioms reguliuoti pirkėjų srautą.
Taip pat leista dirbti stacionariose paslaugų teikimo vietose (prekybos centruose) įsikūrusioms paslaugų įmonėms, tokioms kaip valyklos, raktų gamyba, remonto paslaugos ar pan. Joms netaikomas reikalavimas turėti atskirą įėjimą iš lauko. Paslaugų teikėjams numatomas papildomas ribojimas – tiesioginis kontaktas su klientu turi būti ne ilgesnis nei 20 minučių.
Pramogų ir prekybos centruose esančių ne maisto parduotuvių veikla ir toliau draudžiama. Pirmuoju karantino švelninimo etapu veiklą gali pradėti tie paslaugų tiekėjai, kurių veikloje nėra ilgo kontakto su klientu. Taigi vis dar draudžiama tokių paslaugų, kaip grožio salonų, sporto klubų veikla. Platesnis paslaugų atvėrimas planuojamas vėliau, antruoju etapu.
Apie planus atnaujinti veiklą šią savaitę jau pranešė prekybos tinklai „Senukai“, „Depo“, „Ikea“, „Ermitažas“, „Gintaro baldai“, „Avitela“, „Technorama“, mažmeninės prekybos drabužiais lyderė Baltijos šalyse „Aprangos“ grupė, daugiau nei 200 prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusių parduotuvių.
