„Jei kalbama apie faktoringo priemonę – 50 mln. eurų, tai ir negavęs pinigų, ir tas, kuris turėjo sumokėti, turi būti įrašyti į nukentėjusių įmonių sąrašą. Jei nors vienas iš šitų dviejų dalyvių neturės šito statuso, tas nukentėjęs tiekėjas negalės pasinaudoti (parama. – ELTA)“, – Eltai sakė D. Matukienė.
Pasak jos, visos smulkios ir vidutinės įmonės turi automatiškai atsidurti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) nuo koronaviruso nukentėjusių verslų sąraše.
„Negali būti skirstymų, kad vienas pagal tą pačią veiklos rūšį iš karto pateko, kitas nepateko“, – sakė ji.
D. Matukienė kritikavo ir sąlygas dėl paskolų išdavimo.
„Pirmiausia tu turi būti pateikęs balansą už 2019 metus. Balansą reikia pateikti iki birželio 30 dienos. Tokių įmonių, kurios yra pateikę, yra 10 proc. Kas dabar padarys tuos balansus ir sutvarkys, kai visi dirba nuotoliniu būdu. Toliau – turi būti likvidumas ir kreditingumas lygiai toks pat ar didesnis negu praėjusių metų vidutinis. Kai šitokia krizė, kai sustabdyta šitiek veiklų, kai nėra vartojimo ir visi sėdime namuose, kurios įmonės kreditingumas gali būti toksai?“, – sakė smulkaus ir vidutinio verslo atstovė.
Anot D. Matukienės, verslui padėti galėtų kelios kitos priemonės – pavyzdžiui, suteikti subsidiją, atsižvelgiant į tai, kokia buvo praeitų metų apyvarta.
„Ir dar vienas dalykas – kad valstybė duotų savo įmonėms užsakymus gaminti kaukes, skydelius, pirštines“, – sakė ji.
D. Arlauskas Eltai teigė, kad verslas yra tapęs biurokratijos įkaitu.
„Akcentavome tai, kad esame dabar aplinkybių ir biurokratijos įkaitai, nes politinis planas, kuriam pritarėme, buvo geras, bet, kai pradėjome jį realizuoti, pasimatė, kad velnias slypi detalėse. Tos detalės labai stipriai stabdo pinigų patekimą į ekonomiką“, – sakė D. Arlauskas.
Anot jo, daugelis valstybės paramos instrumentų dar nepasiekė verslo.
„Klausimas, ar 257 eurai (išmoka savarankiškai dirbantiems ir dėl karantino negalintiems vykdyti savo veiklos – ELTA) yra ta suma, kuri padės žmonėms išgyventi šį laikotarpį, kuris neaišku, kiek truks. Tai vienintelis realus instrumentas, kuris pradėjo veikti. Visi kiti instrumentai kol kas nepaleisti“, – teigė darbdavių atstovas.
„Kitose valstybėse paramos schemos paleidžiamos per pora dienų. Pas mus notifikavimo procesas, „Invega“, prašo parodyti savo kreditingumą, praeitų metų finansines ataskaitas“, – pridūrė jis.
D. Arlausko teigimu, verslui trūksta informacijos apie realią padėtį šalyje.
„Kalbėjome apie tai, kad reikia užtikrinti labai aiškų monitoringą, kokios apskritai pasekmės dabar verslui, nes gauname tik nuotrupas. Neturime tos bendros informacijos, iš kurios būtų galima padaryti tam tikras išvadas. O išvados tokios – einame paskui aplinkybes, bandome gesinti gaisrus, bet mums jau reikia formuoti politiką po koronaviruso.
Išdėstėme prezidentui, kad neturime institucijos, kuri valdytų informaciją ir tą informaciją skleistų socialiniams partneriams, kurie dalyvauja procesuose“, – sakė D. Arlauskas.
Karantino švelninimui verslas pasiruošęs
Kalbėdama apie sąlygas verslui veikti karantino metu, D. Matukienė sakė, kad per pastarąjį mėnesį galėjo veikti ir smulkusis verslas taip, kaip tai darė didieji prekybos centrai.
„Jiems užtikrinti visus (saugumo. – ELTA) reikalavimus tikrai nėra jokia problema“, – teigė D. Matukienė.
Ji taip pat kritikavo tai, kad, pavyzdžiui, savarankiškai dirbantieji turgavietėse negali prekiauti sodinukais.
„Tiems, kas savarankiškai dirba, uždraudė pardavinėti pomidorų, paprikų, agurkų daigelius, sodinukus. (...) Kažkokioms stotelėms leidžiama atsidaryti, nes jos turi atskirą įėjimą. O turgus turi 4 ar 5 skirtingus įėjimus ir prekiauja lauke, prekiauja sodinukais, gali užtikrinti sąlygas, kad niekas tikrai neužsikrės, bet šito neleidžiame“, – sakė D. Matukienė.
Tuo tarpu Vyriausybėje pristatyti karantino lengvinimo etapai LDK vadovui D. Arlauskui pasirodė logiški bei atsargūs.
„Jie logiški, aktyviai dalyvavome šituose procesuose. Nesame tokie karštakošiai, kad gelbėtume verslą, viską atidarytume, nes puikiai suprantame, jog gelbėdami verslą galime jį ir sužlugdyti. Vertiname Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos pamatuotą ėjimą. Paleiskime ir žiūrėkime, kaip išeis. Jei nedidės sergančiųjų, tada atveriame vartus kitiems. Mes irgi už tokį atsargų variantą, o ne kad karščiuotis reikėtų“, – Eltai sakė jis.
Pasak D. Arlausko, verslas, kuris domėjosi situacija, atsidarymui jau yra pasiruošęs.
„Verslas jau dabar praktiškai pasiruošęs. Buvo kalbėta apie tai jau prieš porą savaičių, kad jei norima dalyvauti verslo atidarymo procese, tai turite pasiruošti visas priemones ir tie reikalavimai buvo išsiųsti įmonėms. Įmonės, kurios domėjosi, norėjo, tai jos pasiruošė“, – teigė D. Arlauskas.
Vyriausybė trečiadienį pritarė pirmajam karantino priemonių švelninimui, primena ELTA.
Vyriausybės nutarimo projekte teigiama, kad turėtų būti užtikrinamas ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau nei vienas pirkėjas.
Pabrėžiama, kad turėtų būti nustatytos būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, darbuotojų ir pirkėjų aprūpinimo būtinosiomis asmens apsaugos priemonėmis sąlygos.
Šie reikalavimai būtų taikomi ir kitoms stacionariose paslaugų teikimo vietose teikiamoms paslaugoms, kurių metu būtinas ne ilgesnis nei 20 minučių tiesioginis kontaktas su paslaugų gavėju.
Draudimas veikti netaikomas parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
Nedraudžiama veikti maisto prekybai turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietose, augalų, skirtų sodinti, sėklų, trąšų prekybai lauko sąlygomis ne turgavietėse.
Taip pat leidžiama veiklą vykdyti internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki balandžio 27 dienos.
